Vis dažniau galima išgirsti, kad laisvalaikio praleidimo forma tampa azartiniai lošimai, pavyzdžiui, kazino, lažybų punktai, lošimas internetu. Tokio laisvalaikio pasirinkimo priežastys – aktyvi reklama televizijoje, žiniasklaidoje, internete, įvairiuose renginiuose.
Azartiniai lošimai leidžia pabėgti nuo kasdieninės rutinos ir patirti lošimo teikiamą jaudulį, kylantį dėl nežinomybės, laukimo ir rizikos. Atrodo, kad šis laisvalaikio praleidimo būdas neturėtų sukelti daug problemų. Bet kuo toliau, tuo daugiau išgirstame apie potraukį azartiniams lošimams ir jo sukeliamas problemas. Azartiniai lošimai turi ir neigiamą pusę, kurios žala visuomenėje nėra taip plačiai žinoma, kiek yra žinoma apie alkoholio ar narkotikų daromą žalą žmogui. Skirtumas tarp jų tas, kad alkoholikai ar narkomanai yra fiziškai priklausomi nuo tam tikros psichoaktyvios medžiagos, tuo tarpu žmonėms, turintiems priklausomybę nuo azartinių lošimų, būdinga tik psichologinė priklausomybė. Skirtingai nei alkoholis ar narkotikai, lošimai iš esmės neturi akivaizdaus fizinio poveikio – tik psichologinį, todėl yra lengviau nuslepiami nuo pašalinių asmenų, o ir visuomenėje dažniau vertinami kaip mažiau kenksmingi. Dauguma tyrimų rodo, kad patologinis potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms, dažniausiai 21-55 metų amžiaus vyrams. Vyrams potraukis žaisti azartinius žaidimus pasireiškia 3-4 kartus dažniau nei moterims. Dėl patologinio potraukio lošti gali atsirasti psichologinės problemos, psichinės ligos, taip pat žlunga šeimos, lošėjų karjera, prarandamas turtas, prastėja socialiniai santykiai.
Sparčiai augant azartinių lošimų verslui didėja ir patologinių lošėjų skaičius. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje patologinį potraukį lošimams turi 4,2% Lietuvos gyventojų (Skokauskas, 2009). Nuo 2004 m. liepos mėn. Lietuvoje „Lošimų Prižiūros Tarnyba“ (toliau – LPT) vykdo savanorišką asmenų apsiribojimo nuo lošimų programą. Nuo šios programos pradžios iki 2012 m. gruodžio pabaigos buvo sulaukta 2668 asmenų savanoriškų prašymų neleisti lošti (LPT, 2013). Šie duomenys rodo, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų yra ganėtinai opi problema mūsų valstybėje. Šis skaičius Lietuvoje būtų ženkliai didesnis, jei žmogus turintis problemą su azartiniais lošimais būtų tinkamai informuotas. Pavyzdžiui Anglijoje ar Prancuzijoje lošimų namuose yra daug informacijos apie teikiamą pagalbą asmenims turintiems problemų su lošimais (salėse, WC patalpose, ant sienų ir prie lošimų automatų būna dideli plakatai skelbiantys apie prevencines programas). Tuo tarpu Lietuvoje, dažnas asmuo turintis problemų su lošimais nežino, kad tai gali būti liga ir kaip su ja kovoti, nebent pats pradeda domėtis ir ieškoti pagalbos.
Valstybė turėtų kontroliuoti azartinių lošimų verslą atidžiau nei tai daro pastaruoju metu. Negana to, šiuo metu LR Seime yra svarstomas naujas įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIP-4393, kuris greičiausiai dar labiau pablogins azartinių lošimų pasekmes Lietuvoje. Įstatymo esmė tokia, kad ketinama įteisinti naujas lošimo rūšis: nuotolinius lošimus (internetu), B1 kategorijos lošimą automatais ir komercinį pokerį. Įstatymo projekte B1 kategorijos lošimo automatus buvo numatyta leisti įrengti ten, kur asmenys (įskaitant ir nepilnamečius) dažniausiai pramogauja ir leidžia laisvalaikį, t.y. kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose, biliardo bei kėglių klubuose ir t.t. Tokiu būdu būtų lengvai pažeidžiamas LR Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 10 punktas, kuris draudžia lošti asmenims neturintiems 18 metų (LR azartinių lošimų įstatymas, 2001). Juo labiau, kad nepilnamečiams greičiau išsivysto įvairios priklausomybės (įskaitant ir azartinius lošimus) lyginant su suaugusiais. Tačiau darbo grupė (J. Oleka, J. Sabatauskas ir V. Gapšys) dėl nesuprantamų priežasčių išbraukė konkrečias vietas, kuriose anksčiau buvo draudžiama lošti. Skaitant pateiktą siūlymą, matyti, kad B1 kategorijos lošimų automatus bus galima įrengti bet kur, net ir daugiabučio namo vestibiulyje, autobusų stotyje ir t.t. Patirtis rodo, kad didesnė lošimo formų įvairovė padidina riziką atsirasti problemoms, susijusioms su azartiniais lošimais. Įvairūs tyrimai rodo, kad dėl azartinių lošimų didėja nusikalstamumo lygis, skyrybų skaičius ir kt. Taip pat priklausomi lošėjai linkę dažniau žudytis nei asmenys turintys kitų priklausomybių. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos nuomone pateiktas naujas Įstatymo projektas sukels neigiamas pasekmes Lietuvos valstybei, todėl, atstovaudami viešąjį interesą, siūlo nepritarti šiam Įstatymo projektui.
Šiuo metu azartinių lošimų verslo atstovai aktyviai dirba, kad Įstatymo projektas būtų priimtas. Nenuostabu, kad yra dedamos didelės pastangos, nes vien 2012 metais azartinių lošimų verslo apyvarta Lietuvoje siekė 1,3 mlrd. litų (LPT, 2013). Tuo tarpu valstybė gaunanti tokias dideles pajamas iš lošimų verslo, visiškai neskiria pinigų prevencinėms programoms, kurios teikia pagalbą asmenims, turintiems priklausomybę nuo azartinių lošimų (LPT, 2013). Valstybė privalo reguliuoti šią sritį taip, kad neigiamų pasekmių būtų kiek įmanoma mažiau. Šiuo metu galiojantis Azartinių lošimų įstatymas turėtų būti patobulintas, kadangi jame trūksta efektyvių kontrolės priemonių, kurios mažintų lošimų sukeliamą žalą. Valstybė turėtų atsižvelgti į tai, kad problemos kylančios dėl azartinių lošimų (vagystės, sukčiavimai, dokumentų padirbinėjimai, įsilaužimai, prievartavimai, verslo ir užimtumo problemos, bankrotai, savižudybės, ligos lydinčios šią priklausomybę, gydymo išlaidos, įvairios pašalpos, smurtas šeimoje, skyrybos ir t.t.) paliečia ne tik lošiančius asmenis, bet taip pat jų šeimas ir visuomenę. Tuomet kyla klausimas: ar valstybė turi daugiau naudos, ar žalos iš lošimo verslo?
Egidijus Meiženis
teisės psichologas, NTAKK narys