NST, PSO biuras Lietuvoje ir NTAKK išplatino bendrą poziciją

LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei 2015-12-21
LR Premjerui Algirdui Butkevičiui
LR Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Vyriausybės nariams
LR Seimo nariams

DĖL VŠĮ „LIETUVA BE ŠEŠĖLIO” RENGIAMO ALKOHOLIO VARTOJIMO MAŽINIMO PLANO

Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje (PSO biuras), Nacionalinė sveikatos taryba (NST), Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) atkreipia jūsų dėmesį į tai, kad, siekiant geresnės visuomenės sveikatos, Lietuvos Respublikoje būtina sistemingai diegti tik mokslo įrodymais grindžiamas psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės priemones, kurias vertinant turi dalyvauti visuomenės sveikatos srityje veikiančios valstybės ir mokslo institucijos, nevyriausybinės organizacijos. Alkoholio ir tabako pramonės ir jų remiamų organizacijų įtaka trukdo formuoti veiksmingą psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės politiką.
Atkreipiame jūsų dėmesį į VŠĮ „Lietuva be šešėlio” rengiamą ir pradėtą viešinti „Alkoholio vartojimo mažinimo Lietuvoje 2016-2025 m. priemonių planą”. Neaiškus šio plano užsakovas, konsultuojantys ekspertai ir rėmėjai. Nacionalinio lygmens visuomenės sveikatos organizacijos atsiriboja nuo šio plano ir ragina, projekte pateikiamą informaciją vertinti kritiškai dėl šių priežasčių:
1) Projekte minima, kad šis planas „rengiamas bendradarbiaujant su sveikatos, kultūros ir sporto, ekonomikos bei švietimo ekspertais“, tačiau plano rengėjai nesikreipė į nei vieną iš aukščiau minėtų ekspertinių organizacijų. Kol nebus paviešinti plano rengimą konsultavusių asmenų vardai ir pavardės, rengėjų kompetenciją siūlome vertinti labai atsargiai.
2) Žiniasklaidoje skelbiamas tik vienas VŠĮ „Lietuva be šešėlio“ rėmėjas – UAB „Philip Morris Baltic“. Tabako tabako pramonė gerai žinoma kaip visuomenės sveikatai nepalankių iniciatyvų rėmėja , todėl šios pramonės remiamos organizacijos tikslai ir rekomendacijos turi būti vertinami kritiškai. Be to atkreipiame dėmesį, kad tabako pramonė remdama panašius projektus pažeidžia Lietuvoje ratifikuotos PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 13 straipsnį. Lietuvos Respublika dėl šių veiksmų nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų.
3) Plane pateikiama daug neteisingos informacijos. Pavyzdžiui, teigiama, kad pastarąjį dešimtmetį valstybės taikyta draudimų ir mokesčių didinimo politika žymių rezultatų alkoholio vartojimo mažinimo srityje nedavė. Šis teiginys neatitinka realybės. Po to kai Lietuvoje 2007 m. pabaigoje LR Seimas priėmė kai kurias mokslo įrodymais grįstas priemones 2008, 2009 ir 2010 m. buvo staigus mirtingumo nuo išimtinai alkoholio vartojimo sukeltų ligų mažėjimas. To pasiekta apribojus alkoholinių gėrimų reklamą, didinant alkoholinių gėrimų apmokestinimą (2008 m. etilo alkoholio ir fermentuotų gėrimų akcizo mokesčiai padidinti 20 proc., 2009 m. dar 15 proc.; akcizas alui po 10 proc. didintas 2008 ir 2009 m.), panaikinus mokestines lengvatas mažiesiems aludariams). Tuo pat metu ženkliai padidintos baudos neblaiviems vairuotojams, numatyta įkalinimo galimybė ar transporto priemonių konfiskavimas, sumažinta leistina alkoholio koncentracijos kraujyje riba pradedantiems vairuotojams (nuo 0,4 iki 0,2 promilės). Taip pat nuo 2009 m. buvo uždrausta prekyba išsinešti skirtais alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val.
4) Teigiama, kad Lietuvoje esanti nelegali ir sveikatos požiūriu nesaugi alkoholio rinka. Nėra jokių mokslu grindžiamų duomenų įrodančių, kad nelegalioje rinkoje parduodamas alkoholis yra žalingesnis asmens sveikatai: „Sveikatos padarinių požiūriu jokio išskirtinio neregistruoto alkoholio poveikio nenustatyta”.
5) VŠĮ „Lietuva be šešėlio“ plane nuolat cituoja ir remiasi Lietuvos Laisvosios rinkos instituto duomenimis. Atkreipiame dėmesį, kad LLRI yra remiama tabako ir alkoholio pramonės.
6) Projekto rengėjai nurodo, kad dokumentas parengtas remiantis Europos alkoholio vartojimo mažinimo 2012-2020 m. priemonių planu, tačiau PSO dokumento esmė rengėjų yra tikslingai iškraipyta: išrenkant nereikšmingus sakinius ir ignoruojant svarbiausias rekomendacijas.
Sprendimų priėmėjų prašome atsakingai vertinti ir spręsti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemas. Minėtos organizacijos ne kartą yra teikę pasiūlymus, išsakę savo poziciją, į kurią įsiklausoma per retai. Dar kartą primename, kad įvertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis , , , , , , :
1) alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai);
2) alkoholinių gėrimų reklamos draudimas;
3) alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas.
Tęsdami alkoholio vartojimo kontrolės politikos pokyčių stebėseną bei analizuodami PSO ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijas, pabrėžiame, kad, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimo žalą Lietuvoje, būtina:
1) Nuolat ir vienodai visoms alkoholinių gėrimų grupėms didinti akcizo mokestį, papildomai nustatant dalies akcizų už alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos programoms rengti ir įgyvendinti;
2) Visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą;
3) Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 10 iki 20 val.;
4) Padidinti minimalų amžių, leidžiantį pirkti alkoholinius gėrimus, nuo 21 metų;
5) Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus, taip pat numatant licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimą po vieno ūkio subjekto nusižengimo;
6) Lietuvos teisinėje bazėje apibrėžti administracinių teisės pažeidimų imitavimo sąvoką, kad administracinių teisės pažeidimų (alkoholinių gėrimų įsigijimo nepilnamečiams) imitavimo įgyvendinimas taptų teisėtai ir nuosekliai taikoma praktika, kaip tai daroma kitose šalyse (pvz., Jungtinė Karalystė, Švedija, Vokietija, JAV);
7) Iki 0 promilių sumažinti leistiną alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje visiems vairuotojams;
8) Panaikinti alkoholinių gėrimų licencijavimo spragas – didinti rinkliavą už licencijų išdavimą, licencijas padaryti terminuotas. Tokiu būdu būtų įmanoma tiksliai įvertinti prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičių ir tankumą savivaldybėse. Be to, sumažėtų valstybės išlaidos, skiriamos licencijavimo sistemos priežiūrai, kadangi šiuo metu išlaidos viršija į biudžetą surenkamas lėšas;
9) Veiksmingomis priemonėmis mažinti visų alkoholinių gėrimų prieinamumą: prekybą perkelti į specializuotus skyrius arba valstybės valdomas specializuotas parduotuves (Šiaurės šalių modelis);
10) Sistemingai diegti ir teikti minimalios intervencijos paslaugas, apmokamas iš Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, pirminėje sveikatos priežiūros grandyje;
11) Didinti gydymo paslaugų žalingai alkoholį vartojantiems ir priklausomiems nuo alkoholio vartojimo asmenims prieinamumą;
12) Įvesti alkoholinių gėrimų žymėjimą įspėjamaisiais užrašais ir paveikslais apie žalą sveikatai, bei pateikti kitą vartotojams svarbią informaciją apie gėrimų sudėtį, kaloringumą ir gryno alkoholio kiekį pakuotėje;
13) Svarstyti ir alkoholio gamybos grandyje diegti pažangias produktų žymėjimo ir atsekamumo sistemas;
14) Pagaliau priimti LR Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris padėtų stiprinti nelegalaus alkoholio kontrolę;
15) Įsipareigoti Lietuvos Respublikoje diegti tik mokslo įrodymais grįstas alkoholio, tabako ir psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės priemones, kurias vertinant negalėtų dalyvauti su alkoholio ir tabako pramone susijusios organizacijos.

Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga