Tenka apgailestauti, kad mūsų traumuotoje visuomenėje su alkoholio vartojimu susijusių problemų sprendimu susidomima tik tuomet, kai visuomenę sudrebina itin rezonansiniai įvykiai. Tokiais įvykiais 2007 metais tapo istorija, kuomet girtas pareigūnas automobiliu užmušė tris iš mokyklos grįžtančius vaikus, o kito girtuoklio sukeltoje avarijoje žuvo net septyni kelių šeimų nariai, kurių gyvybės nutrūko pakeliui iš krikštynų. Tuomet imtasi metus pavadinti „Blaivybės metais“, imtasi registruoti alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios kartu su prasidėjusia ekonomine krize ir sumažėjusiu alkoholio įperkamumu davė puikių rezultatų ir suteikė vilties, kad Lietuva turi šansų sumažinti alkoholio vartojimo problemas. Tačiau vėliau Seimas atšaukė taip ir nespėjusį įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, nesiryžo išlaikyti akcizo augimą, kuris būtų mažinęs alkoholio įperkamumą, o 2015 metų pabaigoje vos nebuvo atšauktas nespėjęs įsigalioti draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Pažadai buvo pamiršti, pradėti siūlyti kompromisai ir vietoje mokslo pagrįstų priemonių, vis dažniau buvo galima girdėti alkoholio gamintojų argumentus.
Kitu sukrėtimo laikotarpiu tapo 2015 metų pabaiga ir 2016 pradžia, kuomet vienas girtas asmuo nužudė keturias Kražių moteris, o kitas, galimai alkoholinės psichozės apimtas veikėjas šulinyje nuskandino savo vaikus. Tuomet vėl kilo ažiotažas, raginimai ką nors daryti, skubiai imtis priemonių ir t.t. Praėjo beveik pusė metų, ir viskas ką turime, tai be papildomo finansavimo patvirtintą įvairių institucijų planą, kuris labai gali būti, kad ir vėl nebus įgyvendintas, o sveikatingumo fondui skirti pinigai yra labiau simbolika, leidžianti girtis pinigų skyrimu prevencijai, tačiau neleidžiantys padaryti jokių esminių pokyčių. Praėjo pusė metų ir alkoholio problemas užgožė politikų skandalai ir kitos naujienos, o realių sprendimų neturime. Ūkio ministerijos rengiamas išvadų projekte dėl Seime registruotų kompleksinių alkoholio kontrolės įstatymo pataisų nepritariama beveik visoms mokslu pagrįstoms priemonėms.
Todėl neabejotinai galime konstatuoti, kad mūsų šalies alkoholio kontrolės politika yra nesisteminga, 1998 susijusi su rezonansiniais įvykiais ir nenuosekli. Dar 1998 metais Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje buvo numatytas siekis sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą 25 procentais. Tačiau užuot sumažinę, dėl alkoholio prekybos liberalizacijos, intensyvios reklamos ir prieinamumo didinimo jį padidinome 130 procentų. Nuo 1995 iki 2014 metų, alkoholinių gėrimų įperkamumas Lietuvoje išaugo 590 procentų. Galima sakyti, kad didesnę laiko dalį mes sistemingai gadinome tai, ką turėjome tvarkyti. O pasekmės daugiau nei iškalbingos. Dabar ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos vertinamų šalių sąraše pagal alkoholinių gėrimų suvartojimą vienam suaugusiam gyventojui atsidūrėme pirmojoje vietoje. Su alkoholio vartojimu susijusio mirtingumo statistika neleidžia abejoti, kad mes tikrai esame vartojimo lyderiai. Per dešimtmetį vaikų apsinuodijimų alkoholiu skaičių sugebėjome padidinti 17 kartų, dvigubai išaugo moterų alkoholio vartojimas. Dėl itin rizikingo alkoholio vartojimo reprodukciniame amžiuje, galime tikėtis, kad kasmet Lietuvoje gimsta apie 1500 vaisiaus alkoholio pažeidimo spektrą turinčių vaikų. Vien tik tiesioginiai su alkoholio vartojimu susiję valstybės nuostoliai sudaro apie 215 milijonų eurų per metus. Jei sugebėtumėm įvertinti antrinę šeimų ir artimųjų patiriamą žalą, šie skaičiai išaugtų dar keletą kartų. Alkoholio vartojimas yra susijęs su didžiąja dalimi savižudybių ir vaikų globos namuose paliktų vaikų, didele dalimi smurtinių nusikaltimų, nužudymų ir išžaginimų. Paskelbtame naujausiame mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrime, 15 metų Lietuvos vaikai yra trečioje vietoje tarp beveik 40 šalių pagal buvusių girtumų paplitimą.
Tokia situacija Lietuvą daro nepatrauklia vieta užsienio investicijoms ir turizmui. Tačiau prie šios problemos atsiradimo prisidėję verslininkai, užuot sprendę problemas terorizuoja Seimo komitetus ir valstybės institucijas, reikalaudami pataisyti statistiką. Ir tai labai primena sovietmečio metodus, kuomet esant sudėtingai situacijai būdavo sprendžiamos ne problemos, bet taisoma statistika.
Ši situacija daugeliui Lietuvos gyventojų, šioje srityje dirbančius mokslininkus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, muzikantus, bažnyčios atstovus ir kitus visuomenės veikėjus paskatino imtis atsakomybės ir parengti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas bei surinkti piliečių parašus, kad šios pataisos būtų perduotos Parlamentui ir svarstomos.
Jums yra perduodamas ne piliečių prašymas, kurių jau buvo dešimtys, raginant imtis įstatymų leidybos iniciatyvų, kad suvaldyti alkoholio vartojimo plitimą, o įpareigojimas. Rengiant šiuos pasiūlymus buvo remiamasi mokslu pagrįstomis ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamomis efektyviomis alkoholio kontrolės priemonėmis.
Pagrindinis šių priemonių tikslas pirmiausia apsaugoti nuo alkoholizacijos mūsų jauniausiąją visuomenės dalį. Todėl pirmiausia siūloma visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų reklamos, kuri nors ir ribojama, sėkmingai persikelia į erdves, kuriose yra lengvai pasiekiama vaikų ir jaunimo. Internete vaikai be jokių apribojimų nuolat mato alkoholio reklamas, o skaitmeninės televizijos plėtra alkoholio reklamos laiko apribojimus paverčia niekiniais. Tabako reklamos draudimo patirtis parodė, kad tik visiškas draudimas leidžia pasiekti reikiamų tikslų ir neužkrauna valstybei nepakeliamos administracinės naštos. Atlikti moksliniai tyrimai labai aiškiai parodė, kad alkoholio reklamą matantys vaikai anksčiau pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, o jau vartojantieji vartoja juos intensyviau.
Siekiant nesumažinti žiniasklaidos priemonių nepriklausomybės ir kokybės, siūlome pritarti jau Seime registruotoms ar naujai siūlomoms pataisoms, kurių pagrindu būtų didinamas akcizas alkoholiniams gėrimams, tokiu būdu įgyvendinant prieinamumo mažinimo tikslą, o dalį surinktų papildomų pajamų skirti valstybės perkamai socialinei reklamai, kurios pagalba būtų galima ne tik formuoti tinkamas visuomenės nuostatas alkoholinių gėrimų vartojimo atžvilgiu, bet ir kompensuoti šiais užsakymais žiniasklaidos praradimus dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo.
Kita svarbi priemonė yra alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas, perkeliant alkoholio prekybą į specializuotas parduotuves. Kadangi Lietuva praleido progą derėtis su Europos sąjunga dėl valstybės alkoholio prekybos monopolio, tai galėtų tapti savotiška tokio Skandinavijoje egzistuojančio monopolio alternatyva. Tai leistų ne tik sumažinti prekybos alkoholiu vietų skaičių, bet ir leistų geriau apsaugoti vaikus nuo patekimo į alkoholio prekybos vietas, aktyviau stebėti ir pastebėti įstatymo pažeidimus prekybos vietose.
Taip pat siūloma išspręsti ir alkoholio įsigijimo amžiaus problemą, didinant minimalų alkoholio įsigijimo amžių iki 20 metų. Toks amžius pasiūlytas neatsitiktinai, nes dauguma paskutinės klasės moksleivių jau yra pilnamečiai ir šiuo metu esantis teisinis reguliavimas leidžia įsigyti alkoholį mokyklinio amžiaus vaikams. Taip pat reikia pažymėti, kad vėlesnis alkoholio įsigijimo amžius leistų apsaugoti didesnę visuomenės dalį nuo priklausomybės alkoholiui išsivystymo, nes JAV atliktas tyrimas parodė, kad alkoholikais tampa apie 40 proc. asmenų, pradėjusių vartoti alkoholį 12-15 metų amžiuje. Tuo tarpu pradėjus alkoholį vartoti 20 metų ar vyresniame amžiuje, alkoholikais tampa jau tik apie 10 proc. vartotojų. Paskutinio tyrimo duomenimis alkoholio nevartojantys nurodė tik apie 22 proc. 15 metų amžiaus vaikų.
Taip pat siūloma patraukti alkoholinius gėrimus bent simboliniu 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė nebūtų mūsų vaikams pasiekiama labiau, nei laisvalaikio praleidimo ar sveikesnės alternatyvos vietos.
Raginame sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką ir leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik nuo 10 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Būtent vakarinės prekybos valandos yra itin svarbios. Kai kuriose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad leidus prekiauti alkoholiu naktį, net kelis kartus išaugdavo žmogžudysčių skaičius. Ši priemonė ne tik mažintų pačių rizikingiausių asmenų alkoholio vartojimą, bet ir reikšmingai prisidėtų prie viešojo saugumo padidinimo.
Raginame jus nebesvyruoti ir rasti politinės valios ir susikaupimo imtis šių pataisų svarstymo su tokiu pat pasiryžimu ir užtikrintumu, kaip kad buvo imtasi Lietuvą į dabartinę situaciją įstūmusių alkoholio liberalizacijos sprendimų. Tikimės, kad šiems klausimams atsiras vietos dar šioje Seimo sesijoje, o dabartinė Lietuvos situacija sukuria realų pagrindą imtis šių sprendimų svarstymo skubos tvarka.
Iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ atstovo prof. Aurelijaus Verygos Alkoholio kontrolės įstatymo pateikimo piliečių iniciatyva kalba Seimo plenariniame posėdyje gegužės 31 d.