Ką gi, manau žmonės turėtų susipažinti ir giliau suvokti ką gina šie ir daugelis kitų Seimo narių. Nenoriu būti sąmokslo teorijų šalininku, bet manau, kad kažkas piktybiškai stengiasi galutinai sugadinti mūsų vaikų gyvenimą. Todėl norėčiau paraginti tėvus pradėti reikalauti atsakomybės, ir pirmiausia iš tų, kurie tą problemą turėjo spręsti valstybės mastu.
O dabar ypatinga padėka už pastangas paversti Lietuvos žmones zombiais leidyklai Jotema, kuri turėjo pakankamai įžūlumo išleisti knygą, apie kurios manipuliatyvius ir klaidinančius tekstus jau rašiau. Šią knygą vis dar galite rasti internetinės prekybos portaluose, o perskaičius ir įgyvendinus joje išdėstytas rekomendacijas sveikatos problemos garantuojamos. Tik atsakyti už tai žinoma nebus kam, nes mes juk laisva ir drąsi šalis.
 |
 |
Bet tuo pamokos mūsų vaikams nesibaigia, nes mūsų šaunieji leidėjai negali leisti, kad pinigų neturinčių tėvų vaikai, kuriems tėveliai nenupirks ir nepaskaitys pasakų apie nykštukų gaminamą ir geriamą alkoholį, liktų nesužinoję, kaip smagu yra svaigintis.
Todėl leidykla šį klausimą išsprendė labai kūrybingai. 4 klasės Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinyje Pupa puikuojasi eilėraštis apie tris kaukus. Vėlgi tik pacituosiu:
 |
„Gera po laiptais mums švęst,
Pypkę surūkėm ten jaukiai, traukiam dabar į gatves kiemo kaimynai – trys kaukai. Ką tik išgėrėm alaus, šokam dabar po žibintais. Tu nematei, jei kas klaus… Sniegas tik krinta ir krinta.“ |
Taigi dabar norėčiau paklausti pirmiausia gerbiamų Seimo narių, prisidėjusių prie tiesioginės ir netiesioginės alkoholio reklamos išsaugojimo, kaip siūlote nuo viso šito saugoti savo vaikus? Bet matyt jūsų klausti neverta, nes jūs vadovaujatės protu ir į emocijas nesileidžiate.
http://blaivus.blogspot.com/2012/01/seimo-nariu-etamasausko-ir-kmasiulio.html
(1) „…Hmm! – stebisi Varlė, žvelgdama į statinę. – Koks kvapas! Mielai čia išsimaudyčiau!
Tuo taipu Ežys pamato Nykštuką, triūsiantį prie besikūrenančios krosnies, ant kurios kunkuliuoja keistas varinis indas; iš to indo kakliuko eina susuktas it spiralė vamzdelis, įleistas į seną statinę.
– O čia kas pei įtaisas? – klausia jis.
– ÄŒia darom kalvadosą.
– Kalvadosą? Pirmąkart girdžiu!
Nykštukas pripila stikliuką ir duoda Ežiui išgerti.
– Paragauk, tai žinosi!
Po pirmo gurkšnelio Ežys išverčia akis, po antro – užsikosti, po trečio kad susuks:
– Koks skanus! Koks stiprus! O kaip šildo!
– Labai. Todėl ir geriam jį žiemą, kai šalta. Žinai, mes turim net savo degustatorių, taip sakant, kalvadoso ragautoją. Eime, supažindinsiu.
ÄŒia pat už durų, rūsyje, iš tikrųjų jie randa Nykštuką degustatorių. Jo darbas labai svarbus ir sunkus: mat jam reikia nustatyti, ar kalvadosas jau pakankamai išlaikytas, ar ne per stiprus, ne per silpnas, ir taip toliau, ir taip toliau. Degustatorius nešioja specialiu kepuraitę ir ragauja iš tokio puoduko, nežinia kodėl vadinamo šaukštu. Savaime suprantama, jo nosis visada raudona it vyšnia ir būtų dar raudonesnė, jei vienas Nykštukas, burtininkas ir alchemikas, jo negydytų tokiu balzamu, apie kurį pasakosime vėliau.
– Oi, kiek taurių ant šito stalo! sušunka Ežys. – Kam jos?
– Kiekvienai sidro ar kalvadoso rūšiai reikia tam tikros taurės, paaiškina Nykštukas degustatorius.
Man nė į galvą nebūtų atėję! Kiek daug dalykų čia sužinojau! Sužinojau, kad obuolius galima gerti. Daug ko mane išmokėte! Tačiau ir aš noriu jus šio to išmokyti!
– Ir ko gi norėtum mus išmokyti?
– Ogi gerti kalvadosą ne tik tada, kai šalta, bet ir kai šilta. – atsako Ežys ir tik mirkt.“