Lietuvos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į LRV ir Seimą dėl alkoholio kontrolės politikos tęstinumo

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ir palaikančios organizacijos kreipiasi į naujai prisiekusią LR Vyriausybę ir naujojo LR Seimo narius ragindamos išlaikyti alkoholio kontrolės politikos tęstinumą, stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir  sukeliamą žalą, įgyvendinimą.

Europos Komisijos (toliau – EK) pateiktoje šalių narių sveikatos ataskaitoje (2019)[1] nurodoma, kad sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje vis dar vieni prasčiausių ES: tikėtina gyvenimo trukmė gimstant daugiau nei penkeriais metais trumpesnė už ES vidurkį (80,9 metų). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir EK ataskaitose pabrėžiama, kad alkoholis − vienas reikšmingiausių prastos sveikatos veiksnių: su gyvenimo būdu, įskaitant alkoholio vartojimą, susiję rizikos veiksniai – daugiau nei pusės visų mirčių šalyje priežastis. Tarptautinės organizacijos pastebi, kad nors alkoholio vartojimas Lietuvoje tebėra didesnis nei kitose ES šalyse, tačiau pradėjus taikyti efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones jau pradėjo mažėti.

Šalims, norinčioms sumažinti alkoholio daromą žalą, PSO rekomenduoja pirmiausia taikyti tris mokslu grįstas, ekonomiškai efektyviausias alkoholio kontrolės politikos priemones: didinti alkoholinių gėrimų kainą (mokesčius), mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir riboti alkoholio reklamą. Šios priemonės vadinamos „geriausiais pirkiniais“ („best buys“), nes jų veiksmingumas nedviprasmiškai įrodytas mokslo, o įgyvendinimo sąnaudos – mažos.

Nepriklausomai nuo valdančiųjų politinių jėgų ideologinės pakraipos, alkoholio daroma žala ir nuostoliai Lietuvoje mažėjo tada, kai buvo taikomos mokslo įrodymais grįstos alkoholio kontrolės politikos priemonės. Ir atvirkščiai, kai pataikaujant alkoholio pramonės interesams veiksmingos priemonės būdavo atšaukiamos, sušvelninamos arba įgyvendinamos aplaidžiai – alkoholio daroma žala padidėdavo (paveikslas 1), išaugdavo ir susiję nuostoliai valstybės biudžetui.

Pav. 1. Lietuvoje įgyvendintų svarbiausių alkoholio kontrolės politikos priemonių sąsajos su vidutine būsimo gyvenimo trukme 1970−2019 m.

Sveikatos rodiklių ir alkoholio daromos žalos mažėjimo tendencijos ypač pastebimos 2008−2009 ir 2016−2018 m., įdiegus kelias veiksmingas priemones vienu metu. Alkoholinių gėrimų vartojimas per trejus pastaruosius metus sumažėjo beveik 3 litrais, tuo pat metu svariai išaugo pajamos iš alkoholio akcizų (paveikslas 2), reikšmingai pagerėjo sveikatos rodikliai, ypač sparčiai mažėjo savižudybių, smurtinių mirčių, sergamumo tik alkoholio sąlygotomis ligomis rodikliai. Lietuvos statistikos departamento kas penkerius metus atliekamo Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenimis, nuo 55,6 proc. iki 38,4 proc. sumažėjo rizikingai alkoholį vartojusių vyrų ir moterų dalis, palyginti su 2014 ir 2019 m. Tuo pat metu dvigubai išaugo niekada gyvenime rizikingai alkoholio nevartojusių asmenų dalis.[2]

Pav. 2. Alkoholinių gėrimų suvartojimas ir surinkti akcizai už alkoholinius gėrimus 2000−2019 m.

Pritaikius PSO rekomenduojamas priemones įvairiais laikotarpiais Lietuvoje ilgėjo vidutinė gyvenimo trukmė – svarbiausias visuomenės sveikatos rodiklis ir Sveikatos strategijos tikslas. Šį rodiklį pakeisti taikant kitas priemones, pavyzdžiui, didinant ligų gydymo prieinamumą, labai sunku. Tam reikia didžiulių  žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Tuo tarpu realus  bendro alkoholio vartojimo sumažinimas iškart pailgina vidutinę gyvenimo trukmę.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimas[3]parodė, kad alkoholio vartojimo padaryta ekonominė žala – dėl ankstyvų mirčių, ligų, nedarbingumo, sumažėjusio darbuotojų produktyvumo, nusikalstamumo ir teisėsaugos sąnaudų, avarijų, vaikų apsaugos, socialinių pašalpų − Lietuvoje kasmet siekia ne mažiau kaip 320 mln. eurų (0,85 proc. Lietuvos BVP). Šių nuostolių alkoholio pramonės sumokami mokesčiai nepadengia. Jau nekalbant apie tai, kad nėra mokesčių, kurie pateisintų smurtą prieš vaikus, sugriautus suaugusiųjų ir vaikų likimus, blogus psichikos sveikatos rodiklius ir perkrautą sveikatos priežiūros sistemą.

Įvertinus, kad alkoholio vartojimas sąlygoja dideles išlaidas valstybei, o priklausomybės ligų gydymui būtinai reikia papildomų investicijų, skatiname pirmiausia įgyvendinti į visą visuomenę nukreiptas ekonomiškai veiksmingiausias priemones, kurios nereikalauja papildomų biudžeto lėšų.

Naujausioje (2020) PSO ataskaitoje „Alkoholio kainų nustatymo politika Europos regione“ pabrėžiama[4], kad alkoholio apmokestinimas Europoje vis dar taikomas nepakankamai. Tinkamas būdas sustiprinti kontrolės politikos priemonių poveikį − nuoseklus infliaciją atitinkantis akcizo mokesčio didinimas ir alaus bei vyno mokesčių suvienodinimas didėjimo kryptimi. 2020 m. pakartotas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad visuomenė vis labiau palaiko alkoholio kontrolės politikos priemones – ypač įsigijimo amžiaus padidinimą, reklamos draudimą ir alkoholio pardavimo laiko trumpinimą. Didėja ir besikreipiančių pagalbos dėl priklausomybės ir suteiktų paslaugų apimtys[5].

Stebėdami itin didelį alkoholio pramonės ir jos samdomų lobistų aktyvumą suprantame, kad LR Vyriausybė ir LR Seimas patirs didelį spaudimą, kurio tikslas − švelninti alkoholio vartojimo kontrolės politikos priemones. Nors Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė reikšmingą proveržį mažindama su alkoholio vartojimu susijusią žalą, tačiau tebesame šalis, kurioje vyrų gyvenimo trukmė gėdingai trumpa, o alkoholio vartojimas vis dar gerokai lenkia ES vidurkį[6].

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas principinis valstybės siekis mažinti bendrą alkoholio vartojimą. Šio rodiklio pokyčiai rodo kontrolės politikos rezultatą ir pasirinktų priemonių veiksmingumą. Siekiant apsaugoti vaikus ir jaunimą, tvarią visų piliečių gerovę bei užtikrinti visuomenės sveikatos rodiklių gerėjimą, svarbu ne tik išlaikyti esamas alkoholio kontrolės priemones, bet ir nuosekliai jas stiprinti. Tai padėtų sparčiau siekti Lietuvos sveikatos strategijos tikslų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, sumažinti nepateisinamai didelį vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumą bei pagerinti vaikų gyvenimo kokybę. Mokslo įrodymais grįsta alkoholio kontrolės politika – būtina priemonė siekiant sumažinti alkoholio daromą žalą žmogui, šeimai, bendruomenei ir visuomenei.


[1] State of Health in the EU. State of Health in the EU Lithuania Country Health Profile 2019

[2] Rizikingo alkoholio vartojimo (girtavimo) dažnis. Statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė.

[3] „Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.” Nuoroda: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/Alkoholio_zalos_tyrimas.pdf

[4] WHO, Alcohol pricing in the WHO European Region: Update report on the evidence recommended policy actions, 2020. Nuoroda internete: https://tinyurl.com/y2mao3p2

[5] Nuoroda internete: https://ntakd.lrv.lt/lt/naujienos/lietuvos-gyventoju-nuomone-apie-vykdoma-alkoholio-kontroles-politika.

[6] OECD/European Observatory on Health Systems and Policies (2019), Lithuania: Country Health Profile 2019, State of Health in the EU, OECD Publishing, Paris/European Observatory on Health Systems and Policies, Brussels. Nuoroda internete: https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/state/docs/2019_chp_lt_lithuanian.pdf


One thought on “Lietuvos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į LRV ir Seimą dėl alkoholio kontrolės politikos tęstinumo

Comments are closed.