Sveikatos apsaugos ministro įsakymo projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 545 ,,Dėl įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą sveikatai ant išorinių reklamos priemonių“ (Žin., 1997, Nr. 95-2403) ir išdėstyti 2.2.1 punktą taip:,,2.2.1. ne mažiau kaip 50 proc. bendro išorinei reklamai skirto ploto;“
Siūloma nustatyti, kad šis įsakymas įsigaliotų nuo 2013 m. gegužės 1 dienos.
NTAKK bei STI pritaria jūsų siekui ir mano, kad įspėjimams skirto ploto didinimas nuo 20 iki 50 procentų reklamai skirto ploto padės geriau atkreipti visuomenės dėmesį į įspėjimus apie sveikatą, tuo pat metu tinkamai suformulavus įspėjimų tekstą padės geriau informuoti visuomenę apie alkoholinių gėrimų vartojimo žalą. Tai yra mažiausia ką būtina padaryti nepavykus Lietuvoje išsaugoti LR Alkoholio kontrolės įstatyme buvusį numatytą alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Leidus reklamuoti alkoholinius gėrimus informacija apie gėrimų žalą turėtų būti ne mažesnė (o vertinant iš visuomenės sveikatos perspektyvos net didesnė) nei pačių gėrimų reklama. Įspėjamųjų užrašų padidinimas nepanaikina reklamos, tačiau daro alkoholinių gėrimų reklamą mažiau patrauklią, o įspėjamuosius užrašus labiau pastebimus. Su tabako gaminių žymėjimu susijusiuose tyrimuose nustatyta, kad didesni įspėjamieji užrašai ar paveikslai yra geriau pastebimi ir labiau motyvuoja rūkančiuosius atsisakyti rūkymo. Panašaus efekto galima tikėtis ir padidinus įspėjamųjų užrašų dydį ant išorinės alkoholio reklamos vietų.
Tai, kad dabartinis informavimas apie žalą nėra pakankamas ir jį visiškai anuliuoja alkoholio reklamoje teikiama informacija iliustruoja tai, kad Lietuvoje alkoholinių gėrimų vartojimas išlieka vienas didžiausių Europoje, o pastarąjį dešimtmetį itin išaugo vaikų ir moterų alkoholinių gėrimų vartojimas. Be to, tobulėjant dizaino ir grafikos technologijoms, vis lengviau tampa vaizdinę reklamą kurti taip, kad įspėjamasis užrašas susilietų su reklamos ploto vaizdu ir taptų menkai pastebimas. Todėl įspėjimo ploto padidinimas leistų išvengti minėtų vizualinių manipuliacijų, kuriomis iš esmės siekiama nukreipti dėmesį nuo įspėjimų apie žalą sveikatai.
Siūlomas pakeitimas nesukurtų papildomų išlaidų ir sunkumų verslo subjektams, nes įspėjimas būtų pateikiamas tame pačiame reklamos plote. Techniškai kaip nepageidaujamą efektą būtų galima numanyti reklamos priemonių kainos sumažėjimą, nes įspėjimai apie sveikatą pateikiami baltame fone ir rašomi juodu tekstu, o tai yra daug pigesnis gaminimo būdas nei spausdinimas keturiomis spalvomis pačios reklamos. Jei gamintojai vis tik nuspręstų didinti reklamos plotus ir tokiu būdu daugiau investuotų į reklamą, bei bandytų šias investicijas susigražinti brangindami produkciją, tai būtų galima įvardinti kaip šalutinį pageidaujamą efektą, nes alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas didinant jų kainą yra vienas valstybės alkoholio kontrolės politikos siekinių.
Teiginiai apie tai, kad simboliškai augančios kainos galėtų reikšmingai įtakoti kontrabandinių gėrimų vartojimo išaugimą tėra manipuliacijos. LLRI atliktų apklausų duomenys, kuriuose teigiama, kad kainų skirtumas tarp legalių ir kontrabandinių alkoholinių gėrimų yra esminė kontrabandos priežastis šio priežastinio ryšio niekaip nepagrindžia ir gali būti vertinami tik kaip subjektyvi gyventojų nuomonė. Didžiausia nelegalios prekybos problema tradiciškai egzistuoja ne tose šalyse kur didžiausi kainų skirtumai tarp legalios ir nelegalios produkcijos, bet tose šalyse, kuriose yra aukšta korupcijos lygis. Be to nuolatinis LLRI priminimas apie kontrabandinių prekių vartojimą kaip visuotinę normą jau savaime yra kontrabandą palaikančios nuostatos formavimas, nes nuolat pateikiant kontrabandos vartojimą kaip visuotinį reiškinį formuojama socialiai priimtino – norminio reiškinio samprata, kurią vėliau tas pats institutas ir kritikuoja. Galbūt šioje sferoje reikėtų plėsti ir skatinti tyrimus, kurie tyrinėtų socialiai ir atsakingai besielgiančių piliečių elgseną ir parodytų kokia dalis gyventojų bei kodėl nepaisant didelio pakantumo kontrabandos reiškiniui vis tik elgiasi moraliai ir sąžiningai. Be to reikia paminėti, kad šiuo atveju su kontrabandos pagausėjimu ieškoti ryšio apskritai neverta, nes išorinėje reklamoje reklamuojami pirmiausia silpnieji alkoholiniai gėrimai, kurie patrauklūs jaunimui ir nėra kontrabandos objektas.
Įsakymo lydraštyje yra teigiama, jog pakeitimai siūlomi siekiant pritaikyti proporcingumo kriterijų. Pritariame tokiai nuostatai, nes kaip jau ir minėjome, jei jau leidžiama alkoholio reklama, kurios buvimas lemia, kad vaikai anksčiau pradeda vartoti alkoholį, o vartojantys daro tą intensyviau . Todėl mažiausia ką galima padaryti, tai proporcingai tą patį plotą skirti įspėjimams apie sveikatą. Juo labiau, kad patys alkoholio gamintojai nėra linkę laikytis reklamą reglamentuojančių įstatymo normų ar savo savireguliacijos nuostatų . Reikalavimas 50 proc. reklamos ploto uždengti įspėjimais apie žalą sveikatai nepažeidžia privačios nuosavybės principo, nes net ir ant pačių gaminių gali būti dedami įspėjimai apie sveikatą (tabako gaminių žymėjimas, kur kai kuriose šalyse įspėjimai užima net 80 proc. pakuotės ploto, alkoholinių gėrimų žymėjimas Prancūzijoje ir pan.), o tabako reklama yra iš viso draudžiama ir tai niekur nelaikoma privačios nuosavybės principų pažeidimu, nes visuomenės sveikatos interesas LR Konstitucinio teismo išaiškinime yra įvardinamas aukštesniu už siauros verslo grupės (kad ir privatų) interesą . Tokio reguliavimo taikymas neprieštarautų jokioms ES normoms, nes valstybėms nedraudžiama nustatyti tokių reguliavimų siekiant apsaugoti visuomenė sveikatą, o Lietuva lyderiaudama Europoje pagal suvartojamo alkoholio kiekį bei vartojimo sukeliamas pasekmes, privalo imtis visų įmanomų teisėtų priemonių visuomenė sveikatos išsaugojimui.
Šalia mokyklų ir darželių pateikiamos patrauklios išorinės alkoholio reklamos jau padarė didelę žalą vaikų sveikatai ir paveikė jų elgseną. Būtina visomis legaliomis priemonėmis siekti, kad alkoholio reklama taptų kuo mažiau patraukli tiek gėrimų gamintojams, tiek gėrimų vartotojams. Yra paradoksalu, kuomet strateginiuose dokumentuose įvardinusi siekį mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, Valstybė tuo pat metu leidžia reklamuoti alkoholinius gėrimus ir siekti didinti jų vartojimą iš to besipelnančioms verslo grupėms. Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, sukelianti priklausomybę, todėl jo prekybai, reklamai ir prieinamumui turi būti ir yra keliami ypatingi reikalavimai nei eilinėms, žalos nedarančioms prekėms ar jų reklamai.
Neabejotina, kad įspėjimo ploto padidinimas turės didesnį informacinį efektą ir geriau atkreips dėmesį į informacinį užrašą, be to tai sumažins agresyviai į jaunimo auditoriją nutaikytų išorinių alkoholio reklamų patrauklumą.
NTAKK ir STI siūlo pritarti įsakymo projektui.
Pagarbiai,
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas
LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų instituto vadovas doc. Aurelijus Veryga
1. http://www.eurocare.org/library/updates/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum
2. http://koalicija.org/index.php?option=com_content&task=view&id=207&Itemid=154
3. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=35917