LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIUS
Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai
DÄ–L PRAŠYMO ĮVERTINTI LEIDINIŲ TURINĮ
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje 2011-01-25 (reg. Nr. TS-41) gautas Jūsų prašymas dėl vaikams skirtose knygose pateikiamos informacijos apie žalingus įpročius (tabako, alkoholio vartojimą ir kt.) įvertinimo.
Tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose skelbiama, kad vaikai yra išskirtinė visuomenės dalis, reikalaujanti ypatingo dėmesio ir apsaugos, užimanti ypatingą vietą visuomenėje dėl specifinių savo socialinių, ekonominių, psichologinių ypatumų ir teisinio statuso. Vaikai yra aktyvūs vartotojai, dėl šios priežasties bei savo nebrandumo, jie priskirtini itin lengvai pažeidžiamai vartotojų grupei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių konvencija bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina vaiko teisę visapusiškai ir harmoningai vystytis, vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos (alkoholinių gėrimų, rūkymo, psichotropinių priemonių ir medžiagų vartojimo ir pan.) bei įpareigoja vaikams ugdyti nuostata prieš rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 1 dalis).
Informacijos apie alkoholio, tabako gaminių vartojimą pateikimas vaikams skirtoje literatūroje gali būti vertinamas kaip netiesioginis siūlymas, skatinimas vartoti alkoholį, rūkyti ir tai sudaro sąlygas vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimui.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, knygose pateikiama informacija apie alkoholį, rūkymą gali neigiamai įtakoti vaikų elgesį bei psichiką, skatinti žalingus įpročius. Pateikiant viešąją informaciją vaikams būtina atsižvelgti į vaiko teisę ir teisėtą interesą būti apsaugotu nuo neigiamos socialinės aplinkos. Viešosios informacijos skleidėjai, knygų leidėjai turėtų vengti vaikiškose knygose teikti informaciją, susijusią su alkoholiu, tabako gaminių vartojimu ir pan.
Vaiko teisių konvencija (18 straipsnis). Civilinis kodeksas (3.155 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (3 ir 4 straipsniai) įtvirtina prioritetinę tėvų pareigą ir atsakomybę už tinkamą vaikų teisių užtikrinimą ir įgyvendinimą. Tėvai (globėjai, rūpintojai) yra labiausiai atsakingi už vaiko priežiūrą, kai šis naudojasi viešąja informacija. Tėvai privalo domėtis, ką vaikas skaito, jam patarti bei parinkti leidinius, kurie atitiktu jo amžių ir pan. Valstybė privalo imtis priemonių (teisinių, organizacinių ir kt.) ir padėti tėvams tinkamai užtikrinti vaiko teisę būti apsaugotu nuo neigiamos viešosios informacijos. Manytina, kad vadovėlių ir kitų vaikams skirtų knygų leidėjai, pateikdami viešąją informaciją, kurios prieinamumas nepilnamečiams privalo būti ribojimas, elgiasi socialiai neatsakingai ir nesudaro sąlygų tėvams tinkamai rūpintis vaiko auklėjimu ir jo teisių įgyvendinimu.
Viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus nustato Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas nurodo, kad turi būti ribojama nepilnamečiams informacija, kuria palankiai vertinama priklausomybė nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, taip pat nuo kitų medžiagų, kurios vartojamos arba gali būti vartojamos svaiginimosi tikslais, ir kuria skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas. Minėtos informacijos sklaida nepilnamečiams turi būti ribojama. Informaciją, atitinkančią Įstatyme nustatytus kriterijus (erotinio, smurtinio pobūdžio informacija ir k. t.), draudžiama tiesiogiai skelbti ar platinti nepilnamečiams ir ji gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios informacijos pasiūlą nepilnamečiams.
Viešosios informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai ir žurnalistai privalo patys įvertinti, ar skleidžiama informacija priskirtina informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai. Nustatę, kad informacija atitinka informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategoriją, ją viešai platindami ar kitaip skelbdami, privalo laikytis nustatytų teisės aktų reikalavimų, t. y. informaciją tinkamai pažymėti kaip tai nustatyta Įstatyme ir Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos apraše.
Pažymėtina, kad Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1121, nuostatos įpareigoja spaudos leidinius, kuriuose skleidžiama informacija, daranti neigiamą poveikį asmenims iki 18 metų, atitinkamai žymėti įspėjamaisiais užrašais ir indeksu pagal amžiaus grupę. Informacijos ženklinimo sistema yra efektyvi priemonė, padedanti tėvams apsaugoti vaikus nuo jiems žalingos viešosios informacijos poveikio. Tačiau, vien tik ženklinimo sistemos taikymas negali užtikrinti absoliučios vaiko apsaugos. Būtinas kompleksiškas visų priemonių naudojimas (vaikų ir tėvų švietimas, žiniasklaidos savireguliacija, priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir kt.).
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą pagal kompetenciją prižiūri ne Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, o Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir žurnalistų ir leidėjų savitvarkos institucija – Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Visuomenės informavimo įstatymas nustato, jog žurnalistų etikos inspektorius atlieka viešosios informacijos (visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija) stebėseną, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną (stebėseną atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija).
Pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis nustato, kad prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikia nepriekaištingos reputacijos, specialių žinių turinčių ekspertų grupė (iki 9 žmonių), kuri vertina viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams ir teikia savo išvadas inspektoriui. Išvadą dėl viešosios informacijos poveikio (priskyrimo Įstatyme nurodytiems kriterijams) teikia ekspertai, o žurnalistų etikos inspektorius, atsižvelgdamas į jų išvadas, viešosios informacijos skleidėjams gali taikyti poveikio priemones (įspėjimą, baudą) už Įstatymo nuostatų pažeidimus. Įvertinti, ar nurodytų leidinių turinys atitinka Įstatymo nuostatas, pagal kompetencija gali tik prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikianti ekspertų grupė.
Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 8 dalis nustato, kad alkoholio produktų reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų, skirtų alkoholio produktų reklamai, apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, nustatančios alkoholio reklamos ribojimus, yra specialios, Visuomenės informavimo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų atžvilgiu. Jūsų pateiktus pavyzdžius Alkoholio kontrolės įstatymo aspektu pagal kompetenciją turi įvertinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
Informuojame, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2012-01-11 raštu Nr. (1.20.-2012)-2- 42 dėl knygos „Miško pasakos" turinio įvertinimo kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atlieka tyrimą dėl knygos „Miško pasakos" turinio ir galimo Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vaiko teisių apsaugos kontrolierė persiuntė Jūsų 2011-01-24 prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.
Pagarbiai
Edita Žiobienė
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentui
DÄ–L NEATSAKINGO POŽIŪRIO Į VAIKAMS ŽALINGÄ„ INFORMACIJÄ„
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija išnagrinėjo Jūsų rašte pateiktus netinkamos informacijos naudojimo pavydžius, susipažino su išsakyta nuomone. Pritariame, kad vaikų ugdymui turėtų būti naudojama tinkama literatūra ir mokymo priemonės, jose neturėtų būti smurto, netinkamo elgesio pavyzdžių.
Švietimo ir mokslo ministerija pagal teisės aktų jai priskirtas kompetencijas siekia užtikrinti švietimo įstaigose naudojamų ugdymo priemonių kokybę. Ministerija nustato bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių, jų turinio bei vertinimo procedūrų reikalavimus ir vertinimo kriterijus, tačiau nėra įgaliota reglamentuoti, vertinti laisvai leidžiamos literatūros (taip pat ir skirtos vaikams) turinio. Už leidžiamos vaikų literatūros turinį ir jo atitikimą/neprieštaravimą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų nuostatoms atsako šios literatūros leidėjai.
Jūsų pateiktuose netinkamo informacijos naudojimo vadovėliuose pavyzdžiuose nurodytas 4 klasės lietuvių kalbos vadovėlio „Pupa" pratybų sąsiuvinis ir vadovėlio „Matematika tau. 5 klasė" mokytojo knyga. Vadovaujantis vadovėlių ir mokymo priemonių turinio vertinimą reglamentuojančių dokumentų nuostatomis yra vertinami/ ekspertuojami bendrojo ugdymo vadovėliai, jų turinys. Pratybų sąsiuviniai ir mokytojo knygos nėra vertinami, nebent jie pateikiami vertinti kaip vadovėlio komplekto dalis. Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro – institucijos, atsakingos už vadovėlių vertinimą, duomenimis, Jūsų minimos ugdymo priemonės nebuvo pateiktos vertinti. Už šių priemonių turinį atsako autoriai ir šias priemones išleidusi leidykla.
Decentralizavus aprūpinimo vadovėliais ir ugdymo priemonėmis procesą, ugdymo priemones renkasi pačios mokyklos. Mokytojai, rinkdamiesi mokymo priemones, turėtų atsakingai vertinti siūlomas užduotis ir kitą mokomąją medžiagą.
Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centras, siekdamas, kad vadovėliai ir ugdymo priemonės būtų kokybiškesni, nuolat bendradarbiauja su leidėjais, vadovėlių autoriais, taip pat vykdo tikslines kvalifikacijos tobulinimo programas, teikia metodinę pagalbą mokytojams.
Siekdama užkirsti kelią neigiamų reiškinių (smurto, patyčių, alkoholio ir tabako vartojimo) paplitimui mokyklose, taip pat ir viešoje erdvėje, ministerija įgyvendina/remia nemažai švietimo programų: „Zipio draugai", „Antras žingsnis", Olweus patyčių programa, Lions Quest ir kt., skirtų mokinių smurto, rizikingo elgesio prevencijai vykdyti. Daugelis šių programų skirtos ir tėvų švietimui.
Švietimo ir mokslo viceministras
Vaidas Bacys