„Pirmąja kregžde“ tapo V.Matuzo pasiūlytos įstatymo pataisos, kurios, kaip teigiama, sumažino naštą tabako pramonei ir leido spausdinti tabako gaminių kainą ne ant banderolės, o ant pakuotės. Tiesa kodėl ten nurodoma ne minimali, o maksimali kaina iki šiol neaišku, nes jei kažkas susigalvotų ir sugebėtų cigaretes parduoti brangiau, nuo to valstybei ir pardavėjui būtų tik geriau. Vienintelis nukentėjęs būtų tabako gamintojai. Bet tai kita tema.
Verta paminėti, kad prieš tai buvęs Philip Moris bandymas veikiant per Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją visiškai atsisakyti banderolių ant tabako pakuočių, nepavyko. Tačiau pavykus praktiškai be jokio pasipriešinimo prastumti kainų spausdinimo pakeitimus, tabako pramonė įsidrąsino ir Seimo Biudžeto ir finansų komitete ėmėsi pristatinėti klausimus apie nelegalią prekybą tabako gaminiais. Viso pristatymo tikslas buvo pasakyti, kad Lietuva akcizą tabako gaminiams turi didinti labai pamažu, prašyti išimčių (ką beje Lietuva ir padarė) iš Europos komisijos ir pan.
Nutolstant nuo komitetui pateikto pristatymo turinio reikia pastebėti, kad formuojasi gana „įdomi“ praktika, kuomet tokius klausimus komitetui pristatinėja ne Policijos departamento, Muitinės departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistai, o patys gamintojai, kurie ten pateikinėja savo pačių užsakytus tyrimus, kurių autentiškumo ir patikimumo niekas neturi jokios galimybės patikrinti. O tabako gamintojų gebėjimai klastoti ir falsifikuoti tyrimus gerai žinomi visame pasaulyje. Taip pat visame pasaulyje (matyt išskyrus tik Lietuvą) gerai žinomi atvejai, kuomet būtent patys tabako gamintojai ir buvo atsakingi už kontrabandos organizavimą. Tik tuomet cigaretės išvengiant mokesčių buvo gabenamos ne Nemunu celofaniniame maiše ar automobilio rate, o jūriniais konteineriais, kurių turinys laisvojoje ekonominėje zonoje Dubajuje išvengęs muitinės patikros virsdavo kitomis (jau ne tabako) prekėmis ir vėliau nelegaliai būdavo realizuojamos visame pasaulyje. Šis procesas tebevyksta iki šiol. Matyt neatsitiktinai Lietuvoje pagamintos cigaretės „logistikos tikslais“ vežamos į Latviją, o vėliau gražinamos atgal į Lietuvą. Kas gali pasakyti ko iš tiesų siekiama tokiu ekonomine logika nepaaiškinamu veiksmu.
Paradoksalu, kad taip „intensyviai besirūpindami“ kova su tabako gaminių kontrabanda, tabako gamintojai prieštarauja efektyvių atsekamumo ir žymėjimo sistemų diegimui, kurios leistų ne tik identifikuoti kur ir kada pagamintas kiekvienas pakelis, bet ir leistų stebėti jo judėjimą.
Grįžtant prie minėto Seimo posėdžio, reikia pasakyti, kad Philip Moris atstovai ten jautėsi kaip namie. PM atstovė R.Balčiūnienė ne tik jautėsi kaip namie, bet leido sau laisvas interpretacijas ir atvirą melą Seimo nariams. Paklausta, kodėl jų manymu Lietuva turi tiek problemų su tabako gaminių kontrabanda, Balčiūnienė teigė, kad net apie 60 proc. apklausose dalyvaujančių lietuvaičių mano, kad pirkdami kontrabandines prekes atkeršija valdžiai. Iš tiesų Lietuvoje daug žmonių palankiai žiūri į kontrabandą, tačiau manančių, kad taip keršija valdžiai tėra tik apie 15 proc. Tačiau klausimas kodėl gamintojai trukdo didinti akcizus kitose šalyse (taip pat ir Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje), liko be atsako. Jei akcizai augtų visur, kontrabanda išnyktų, tačiau tabako gamintojai daro viską, kad taip neatsitiktų.
Daug atviresnis ir nuoširdesnis buvo JTI (Japan Tobacco International) atstovas, kuris atvirai prisipažino, kad tabako pramonei naudingi mažesni akcizai, nes ten, kur jie mažesni, tabako kompanijos gali uždirbti daugiau nes gali pasididinti savo dalį galutinėje kainoje. Ir žinoma pelnas būna didesnis dėl to, kad mažesnė kaina reiškia didesnį, ir pirmiausia didesni būsimų reguliarų rūkorių – vaikų, skaičių. JTI atstovas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui nuoširdžiai patvirtino, kad mažesni tabako akcizai reiškia didesnį pelną pramonei, o valstybė tokiu atveju savanoriškai atsisakytų pajamų. Tik ar komiteto nariai tą suprato?
Seimo nariai paskubėjo patikinti tabako gamintojus, kad jau ne kartą kreipėsi į ES institucijas, prašydami Lietuvai taikyti išimtis didinant akcizus tabakui, ar bent atidėti numatytą didinimą. Sutikite, kad tai skamba egzotiškai: Biudžeto ir finansų komitetas siunčia prašymus institucijoms, kuriais siekiama atsisakyti biudžeto pajamų. Įdomu, kaip į tokius prašymus turėtų žiūrėti tie, kurie tuos prašymus gauna? Valstybė siekia atsisakyti pajamų, kad JAV, Japonijos ar D.Britanijos tabako kompanijos gautų didesnį pelną, o visą sukeltą žalą tektų vėlgi kompensuoti iš mūsų skylėto biudžeto. Verta priminti, kad visas veiksmas vyksta tuomet, kai Lietuvoje jau 7 metai veikia ratifikuota Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija, kurioje tabako kainos didinimas taikant akcizų politiką yra įvardijamas kaip viena efektyviausių tabako vartojimo mažinimo priemonių. Ir vėl, Lietuva pažeisdama tarptautinius įsipareigojimus derisi dėl kitų šalių pramonės pelnų, o po to stebisi, kad Lieka neišgirsta. Tiesa neišgirsta lieka ne visuomet. Būtent Lietuva kartu su keletu kitų rytų bloko šalių vėl išsiderėjo ilgą pereinamąjį laikotarpį tabako akcizų didinimui ir buvo reali grėsmė, kad dėl savo kvailumo ar korumpuotumo galėjo sužlugdyti planus mažinti tabako vartojimą visoje ES. Laimei taip neatsitiko ir dabar dėl mūsų politikų bukumo kentėsim tik mes, o ne kitos ES šalys.
Noriu tik padėkoti Seimo nariui R.Kupčinskui, kurio iniciatyva vis tik galėjau pasisakyti minėtame posėdyje. Tik klausimas kiek iš to pasisakymo naudos?
Vargu ar verta džiaugtis po to sekusia TS-LKD frakcijos seniūno J.Razmos pastaba ir klausimu apie tai, kas organizavo klausimo pristatymą, kad jame dalyvavo tik tabako pramonė. Gal ir būtų galima patikėti šios pastabos nuoširdumu jei tas atsakingas už organizavimą nebūtų J.Razmos bendrapartietis V.Matuzas, kuris tabako kompanijas savo dėmesiu pagerbia jau ne pirmą kartą. O ir pats J.Razma slapta derėjosi su alkoholio gamintojais dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo ir atsisakė įsileisti į frakciją nevyriausybines organizacijas, kurios turėjo kitą nei alkoholio gamintojai nuomonę.
Taigi panašu, kad savo išsišokimu dėl alkoholio reklamos išsaugojimo pagarsėjusių dalies TS-LKD narių veiklos tradicijos tęsiasi. Vienas alkoholio reklamos globėjų V.Matuzas, kažką neaiškiai veblenęs ir bandęs atsakyti į klausimą su kuo derino pasiūlymą atšaukti alkoholio reklamos draudimą, dabar ėmėsi intensyviai globoti tabako gamintojus.
Dar prieš dvi dienas Pasaulinėje tabako kontrolės konferencijoje buvo paskelbti tokie skaičiai: tabako pramonė preliminariai skaičiavimais kasmet uždirba apie 35 milijardus JAV dolerių pelno. Dėl jų gaminamo produkto vartojimo kasmet miršta apie 6 milijonai pasaulio gyventojų. Vadinasi iš vieno žmogaus mirties tabako gamintojai uždirba apie 6 000 JAV dolerių (apie 15 000 litų). Vien tik Lietuvoje, kurioje preliminariais skaičiavimais kasmet miršta apie 7000 žmonių, tabako pramonė iš turėtų uždirbti ne mažiau kaip 100 milijonų litų.
Taigi p. V.Matuzai noriu paklausti, kada papasakosit kiek iš tų kruvinų pinigų ir kokia forma teko jums už tokį išskirtinį dėmesį tabako pramonei? Ir tik nesakykit, kad taip stengiatės iš idėjos, nes visame pasaulyje politikus perkantys tabako gamintojai žino, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose.
http://blaivus.blogspot.com/2012/03/kaip-tabako-gamintojai-seime-kvailiu.html