Ar 250 visuomeninių organizacijų finansuojamos kontrabandininkų?
Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys iš Seimo tribūnos pareiškė, kad tie, kurie pasisako už griežtesnę alkoholio kontrolę tikriausiai yra finansuojami kontrabandininkų. Audito komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė jam savotiškai antrino. Seimo pirmininkė Irena Degutienė po galutinio balsavimo dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo pareiškė, kad jautė iš abiejų pusių lobistų spaudimą. Po plenarinio posėdžio jos paklausiau: „Jūs manote, kad visuomeninės organizacijos, kurios atstovauja viešąjį interesą, yra tame pačiame lygmenyje lobistai, kaip ir alkoholio pramonę atstovaujančios ir jos finansuojamos organizacijos?“ Viena iš aukščiausių šalies asmenų atsakė: „Aš taip manau.“ Išreiškė požiūrį į visuomenines, pilietines organizacijas.
Jei nevyriausybinės organizacijos – per 250 (tiek kreipėsi į Prezidentę, kad būtų vetuotas alkoholio reklamos draudimo atšaukimas) yra finansuojamos kontrabandininkų – nusikaltimas nesikreipti į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad šį klausimą išsiaiškintų ir neleistiną finansavimą nutrauktų, o kaltus pasodintų į kalėjimą.
Visuomenininkai, suprantama, už tai, kad būtų ištirta ir nustatyta, koks yra tas kontrabandininkų finansavimo mechanizmas. Bet visuomenė taip pat prašo ir reikalauja, kad būtų nešališkai ištirtas alkoholio reklamos draudimo atšaukimo korupcinės aplinkybės ir procesas, Seimo statuto pažeidimai. Visuomenininkai bent pagrindinius siūlus yra pateikę už kurių atitinkamos institucijos gali „kabintis“, jau gali imtis darbo. Tikriausiai savaime suprantama, kad ir tie, kurie teigia, kad tie nevyriausybininkai tikriausiai yra finansuojami kontrabandininkų – taip pat turi kažkokius pirminius duomenis tyrimo procesui pradėti?
D. Grybauskaitės žinia alkoholio junginiams: klastokit sociologines apklausas, elkitės nedemokratiškai
Pasirašydama alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą šalies prezidentė D. Grybauskaitė pasiuntė nusikalstamam pasauliui, verslui, politikams žinią: taip ir elkitės, aš tokiems procesams pritariu. Manęs netenkina korupcija vokeliuose, bet aš laiminu sudėtingesnes korupcinių susitarimų schemas, nesilaikymą Seimo statuto ir kitas neskaidrias bei nusikalstamas veikas.
Beje, D.Grybauskaitė pasielgė gana klastingai. Jau pasirašiusi alkoholio reklamos draudimo atšaukimą, susikvietė Lietuvos vyskupus ir į Vyskupų konferencijos pirmininko Sigito Tamkevičiaus lūpas savotiškai įspraudė savo slepiamo sprendimo „pranešimą spaudai“: „Ir prezidentė, ir vyskupai yra tos pačios nuomonės, kad šiandien alkoholizmas Lietuvoje yra didelė bėda, bet tą didelę bėdą negalima išspręsti vien tik draudimais. Reikia kai kur draudimų, kai kur reikia ieškoti kitų formų, kad jis būtų ne taip lengvai prieinamas.“ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-12-12-prezidente-isreiske-parama-tikinciuju-bendruomeniu-vykdomai-socialinei-veiklai/73575
Savaime suprantama, kad ne tik draudimais reikia spręsti šią problemą. O kur girdėtos panašios frazės, kad nereikia draudimų, jie neveiks? Ar tai ne alkoholio junginių skrajutė – klišė, kad tik jokiu būdu nedrauskite mums krautis žmonių sveikatos ir gyvybių sąskaita milijonų? Dar kelis dešimtmečius ieškokime „kitų formų“ nors ekspertai pačias efektyviausias jau seniai yra pateikę.
Po susitikimo su vyskupais Prezidentūros spaudos centras paskelbė: „Bendruomeniškumo ir savanorystės skatinimas yra vienas iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos prioritetų. Šalies vadovės teigimu, stiprinant bendruomenes ir skatinant padėti vieni kitiems, labai svarbus ir katalikų bažnyčios vaidmuo bei indėlis. Prezidentė paragino dvasininkus ir toliau aktyviai veikti sveikatinimo bei socialinių paslaugų srityse, kad pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai – vieniši seneliai, našlaičiai, neįgalieji, iš įkalinimo įstaigų grįžtantys ir sunkumus išgyvenantys žmonės – sulauktų pagalbos ir mažėtų jų socialinė atskirtis.“
http://www.president.lt/lt/spaudos_centras_392/pranesimai_spaudai/tikinciuju_bendruomenes_padeda_mazinti_socialine_atskirti.html
Girdint tokią išdėstytą poziciją ir parašą po girtuoklystę skatinančiu įstatymu galima perfrazuoti prezidentės poziciją: „Jūs, „kvaileliai“ savanoriai, visuomenininkai dirbkite už ačiū (o kartais ir be „ačiū“, kontrabandininkų finansuojamais lobistais įvardijami) likviduokite mūsų, politikų, negebėjimą ir nenorą užkirsti blogybėm kelią jo ištakose, spręsti problemas iš esmės. Blogio šaknų neraukime, apgenėkime tik piktžoles.“
Turima informacija sako, kad prezidentė nevetuodama įstatymą argumentavo tuo, kad, pavyzdžiui Norvegijoje, kur yra visiškai draudžiama alkoholio reklama, tai nedavė rezultatų (Suprantama, kas tokius melagingus duomenis pateikė, tačiau tuo keisčiau kaip ji jais patikėjo?). O ką rodo vien tai, kad Norvegijoje vienas iš mažiausių Europoje alkoholio suvartojimas – 6,1 litro etilo alkoholio tenkančio vienam žmogui per metus (kai tuo tarpu Lietuvoje dvigubai). Prancūzijoje, kurioje alkoholio reklama buvo beveik visiškai uždrausta, alkoholio suvartojimas visą laiką mažėjo.
Skambios D. Grybauskaitės metinio pranešimo frazės, tėra tik tuščios kalbelės, kaip ir nemažos dalies kitų politikų. Kai reikia imtis konkrečių sprendimų ta apgaulinga mimika visai pasikeičia. O metinio pranešimo kalba buvo daug žadanti: „Ir kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos.“
Viliamės, kad bent po pasirašymo Prezidentė kreipsis į STT ar ir kitas teisėsaugos institucijas, kad išsiaiškintų kaip alkoholio reklamos draudimo atšaukimas buvo užsakytas, kokia jo kilmės istorija, kokie padaryti akivaizdūs Seimo statuto pažeidimai.
Alkoholio prekybos apimtys apie 5 milijardai litų
Ne veltui kai kurie Seimo nariai sako, kad Seimo vicepirmininku tapo pastovus alkoholio pramonės atstovas Erikas Tamašauskas, o Seimo pirmininku – alkoholio junginių koordinatorius Saulius Galadauskas. Jis ne tik sudarinėdavo darbotvarkę, kada įrašyti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo klausimą, bet ir nurodydavo „savo pavaldiniams“ kaip balsuoti. Ir alkoholio junginiai veikė išvien – tiek stipriųjų, tiek silpnųjų gėrimų gamintojai, Lietuvoje gaminantys ir importuotojai. Kartu bėgiodavo į Seimo kavinę pasitarimams.
Alkoholio propagandistai trimitavo, kad reklama neveikia, Vyriausybė savo išvadoje dėl svarstomo įstatymo pareiškė, kad vienoks ar kitoks sprendimas neturės poveikio šalies raidai, o alkoholio junginiai ėjo iš proto, kad būtų atšauktas reklamos draudimas. D. Grybauskaitė pasisakė už naujas priemones, formas mažinant alkoholio suvartojimą. Viena iš priemonių – numatomas kurti Narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos fondas, kurio įplaukos būtų ir keli procentai nuo tabako ir alkoholio akcizų. Kad šis sumanymas taps realybe tikimybė yra itin minimali. Alkoholio junginiai įtakos valdžios institucijas, kad toks fondas neatsirastų. Alkoholio pramonei netinkamos yra visos priemonės, kurios yra bent kiek efektyvios. Juk tokia yra legalaus narkotiko „verslo“ paskirtis: didinti apyvartą, suvartojimą ir pajamas. O visos valdžios institucijos pagal šių junginių nurodymus šokinėja. „Euromonitor“ analitikai vertina, kad alkoholio prekybos apimtys Lietuvoje siekia 4,8 mlrd. litų. Tai kaip atskira valstybė (mafijinė) valstybėje su įstatymų leidyba ir finansų ministerija.
Žurnalistai, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, supranta, kad alkoholio reklama daro didžiulę įtaką ypač jaunajai kartai. Šioje istorijoje stebėjome ne vieną atvejį, kaip redaktoriai patalpindavo kitokią nuomonę nei alkoholio junginiai pageidaudavo, po kurio laiko medžiaga dingdavo, tikriausiai akcininkams davus įsakymą išimti. Žinios vis vien skverbėsi su socialinių tinklų pagalba, per kai kurias neparsidavusias žiniasklaidos priemones. Šios priemonė bus naudojamos artinantis rinkimams, kad informavus visuomenę, ką pažadukai krūtinmušiai, saldžialiežuviai kalbą ir ką daro.
O alkoholio lobistų siautėjimas akivaizdus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Dėl alkoholio žymėjimo yra baisus paradoksas: alkoholio gamintojai visomis išgalėmis stengiasi, kad alkoholis būtų priskirtas maisto produktų grupei, bet kai kalbama apie jo ženklinimą padaroma viskas, kad jam negaliotų maisto produktų reikalavimai. Kaip skamba tokia žinia iš Europos Parlamento, kad maisto produktų pakuotėse nuo šiol visoje ES bus privalu nurodyti riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, baltymų, cukraus bei druskos kiekį, o taip pat – „europarlamentarai pasiekė, kad šie reikalavimai būtų netaikomi alkoholiniams gėrimams“. http://www.europarl.europa.eu/news/lt/headlines/content/20110627FCS22686/10/html/Maisto-produktų-etiketės-bus-išsamesnės-ir-aiškesnės Tokiu „pasiekimu“ buvo stengiamasi dėl visuomenės intereso? Ne, tai taip pat alkoholio junginių darbas.
Šia alkoholio junginių propagandos istorija padidino ir taip jau įsisenėjusį reiškinį mūsų visuomenėje – valdžios ir visuomenės takoskyrą. Valdžia eina siauro verslo nurodomu keliu , visuomenė – savo beviltiškumo keliu. Tačiau tikrai reikia padėkoti tiems Seimo nariams ir politikams, kurie neveidmainiškai tarnauja viešajam interesui.