Fondas, kurio lėšomis būtų remiamos ir finansuojamos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencinės veiklos (prevencinės programos, projektai, socialinė reklama, moksliniai tyrimai) Lietuvoje šiai dienai yra būtinas.
Svarstant šį klausimą, visų pirma, reikalinga atsižvelgti į tai, kad didžiausia Lietuvos gyventojų sveikatos problema yra lėtinės neinfekcinės ligos: tarp jų – širdies kraujagyslių ligos, onkologiniai susirgimai, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, nutukimas, cukrinis diabetas yra linksniuojamos kaip svarbiausios Lietuvos gyventojų mirties priežastys. PSO duomenimis, 2008 m. Lietuvoje nuo LNL mirė 25,9 proc. jaunesnių nei 60 metų vyrų ir 11,3 proc. moterų. Pagrindiniais minėtų ligų rizikos veiksniais įvardinami: rūkymas, fizinis pasyvumas, netinkama mityba, alkoholio vartojimas, kenksminga aplinka.
Visų antra, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) koordinuojamas tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) parodė, kad rūkymo, alkoholinių gėrimų ir nelegalių narkotikų vartojimo problema tarp mūsų šalies paauglių gilėja. Paauglystės metais bandžiusių rūkyti mokinių skaičius sparčiai auga: būdami vienuolikos metų kas trečias berniukas ir kas penkta šešta mergaitė, o sulaukus penkiolikos metų – daugiau nei trys ketvirtadaliai abiejų lyčių paauglių prisipažįsta, kad jau yra bandę rūkyti. Amžius, kada buvo surūkyta „pirmoji cigaretė“, nuo 1994 m. sumažėjo vieneriais metais, o tarp mergaičių – dar daugiau. Pastarosios mokinių apklausos, atliktos Lietuvos mokyklose 2002, 2006 ir 2010 m., parodė, kad girtumo jausmą du ir daugiau kartų gyvenime prisipažino patyrę apie 30 proc. berniukų ir 20 proc. mergaičių. Šie rodikliai daug didesni už 1994 ir 1998 m. duomenis. Tai rodo, jog alkoholiniais gėrimais svaiginasi vis daugiau paauglių. Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvos mokyklose nelegalių narkotinių medžiagų vartojimo problema darosi vis aktualesnė. Pastaruoju metu narkotikų jau yra išbandęs kas trečias (33,5 proc.) penkiolikos metų berniukas ir kas penkta (18,4 proc.) to paties amžiaus mergaitė. Tarp 2010 m. apklausoje dalyvavusių devintokų šios rūšies narkotikų prisipažino nors kartą gyvenime vartoję 28,6 proc. berniukų ir 13,4 proc. mergaičių. Iš jų 19,4 proc. berniukų ir 8,6 proc. mergaičių nurodė, kad narkotikus vartojo per pastaruosius 12 mėnesių. Kaip teigiama Nacionalinės sveikatos tarybos „Metiniame pranešime 2011“, plintančio tarp jaunų žmonių rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimo neįmanoma suvaldyti, jeigu atsakomybė už šios problemos sprendimą bus priskiriama tik šeimai, sveikatos priežiūros ar švietimo sektoriams.
Be to, PSO dokumente „Sveikata 21: sveikata visiems XXI amžiuje” nurodyta, kad įgyvendinant pagrindinius Europos sveikatos politikos tikslus, yra būtinas tarpžinybinis bendradarbiavimas – NVO įsitraukimas į nacionalinį sveikatos politikos uždavinių sprendimą. Taigi, pilietinė visuomenė turi turėti visas galimybes įsitraukti į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimą, tokiu būdų užkertant kelią lėtinių neinfekcinių ligų plitimui, kuris Lietuvai neša milžiniškus demografinius, ekonominius bei socialinius nuostolius.
Reikalinga pabrėžti, kad dabar galiojančių teisės aktų pagrindu parama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai turi būti nuolat teikiama, tačiau praktikoje tai beveik neįgyvendinama. Vienas iš valstybės alkoholio kontrolės politikos principų yra – remti sveikatos ir blaivybės organizacijų veiklos programas ir tuo didinti alkoholinių gėrimų nevartojančių gyventojų skaičių. Vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra – valstybinio teisinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti, kad dalis valstybės biudžeto lėšų, gautų iš tabako gaminių gamybos, importo ir prekybos, būtų skiriama sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo programoms rengti ir įgyvendinti. Tenka pripažinti, kad šie principai lieka veikiau deklaratyvūs, nei išties realizuojami.
Finansinių išteklių mobilizacijos poreikis yra įtvirtintas Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje, kurios 26 straipsnio 1 ir 2 dalys teigia:
„1. Šalys pripažįsta, kad siekiant šios konvencijos tikslo svarbus vaidmuo tenka finansiniams ištekliams.
2. Kiekviena Šalis pagal savo nacionalinius planus, prioritetus ir programas finansiškai remia savo nacionalinę veiklą, kuria siekiama šios konvencijos tikslo.“
Vadovaujantis Sveikatos sistemos įstatymo papildymo 70(2) straipsniu įstatymo projektu XIP-3176, Fondo lėšomis būtų remiamos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencinės veiklos: prevencinės programos, projektai, socialinė reklama, moksliniai tyrimai, kurioms iki šiol Lietuvoje nebuvo skirtas stabilus tęstinis finansavimas. Tik 2008 metais, juos paskelbus Blaivybės metais, valstybė skyrė 500 tūkst. litų su blaivaus gyvenimo propagavimu susijusių veiklų įgyvendinimui. Pažymėtina, kad nei iki 2008 metų, nei po 2008 metų nebuvo skirta jokio finansavimo blaivios gyvensenos propagavimui. Galima daryti išvadą, kad Lietuvoje neskiriamas pakankamas dėmesys tam, kad būtų užtikrintas stabilus NVO, veikiančių priklausomybių prevencijos srityje, funkcionavimas bei pakankamas finansavimas psichoaktyvių medžiagų paklausos mažinimo priemonėms. Nesant galimybės vykdyti tinkamą psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją bei skirti daugiau dėmesio pilietinės visuomenės aktyvinimui, valstybė yra priversta skirti dideles lėšas su psichoaktyvių medžiagų vartojimu susijusių pasekmių likvidavimui. Tai mažų mažiausiai galiam pavadinti neracionaliu sprendimu, kuris sunkia našta gula ant mokesčių mokėtojų pečių ir išeikvoja didžiąją dalį sveikatos sistemos lėšų.
Tenka pripažinti, kad Lietuvoje egzistuojanti NVO finansavimo sistema neleidžia planuoti ilgalaikių veiklų šiose srityse: finansavimas dažniau skiriamas mokymų organizavimui ar socialinių paslaugų teikimui; remiamos tik trumpos iniciatyvos; NVO negali panaudoti lėšų narystės finansavimui tarptautinėse organizacijose ir kt. Deja, nestabili NVO finansinė padėtis neleidžia tapti didelių tarptautinių projektų partneriais ar gauti finansavimą iš Europos fondų, kadangi teikiant paraiškas projekto finansavimui iš NVO reikalaujama turėti 10-50 % prašomos sumos. Lietuvos NVO tokių galimybių neturi.
Kaip teigiama, Sveikatos sistemos įstatymo papildymo 70(2) straipsniu įstatymo projekto XIP-3176 aiškinamajame rašte, į valstybės biudžetą yra surinkta apie 1,3 milijardo litų tabako ir alkoholio akcizų mokesčių už 2010 m. Per visą nepriklausomybės laikotarpį iki šiol nė vienas procentas akcizų įplaukų nebuvo skirtas narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijai. Taigi, valstybė tinkamai neįgalina pilietinės visuomenės veikti, kuriant bendrą šalies socialinę, ekonominę gerovę.
Norime pabrėžti, kad tokio fondo kūrimas ir formavimas nebūtų precedentas Lietuvoje, nes tokiu principu yra sudarytas ir formuojamas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas.
Žinodami neigiamą LR Vyriausybės išvadą norime paraginti nepritarti šiai išvadai, juo labiau, kad pradiniame derinimo etape dalies ministerijų pozicija buvo palaikanti fondo kūrimą. Siekiant išvengti valstybės finansinės sistemos perkrūvio ar destabilizavimo šiuo sudėtingu ekonominiu laikmečiu, norėtumėm jus paraginti kartu su sprendimu kurti Fondą teikti siūlymą Seimui kartu su fondo įkūrimu teikti ir atitinkamo tabako ir alkoholinių gėrimų akcizo didinimo pataisas. Padidinus akcizus 2 procentais, vartotojai tokio didinimo realiai nepajustų, tuo tarpu išaugusios pajamos į biudžetą ir galėtų būti skirtos Fondui, neatimant jų iš kitų ūkio šakų.
Koalicija pritaria Įstatymo projekte numatytam Fondo administratoriaus – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas paskyrimui, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad Fondo tarybos sudėtis numato tik valstybės institucijų atstovų dalyvavimą. Šiuo metu visose panašiose institucijose siekiant didinti sprendimų priėmimo skaidrumą ir viešumą, stengiamasi įtraukti visuomenė atstovus. Todėl prašytume jūsų numatyti, kad Fondo taryboje bent penktadalį atstovų sudarytų nevyriausybinių organizacijų atstovai
Visų Koalicijai priklausančių organizacijų vardu, prašome Jūsų pritarti ir palaikyti Sveikatos sistemos įstatymo papildymo 70(2) straipsniu įstatymo projektą XIP-3176.
Pagarbiai,
Aurelijus Veryga
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas