Irma DUBOVIČIENĖ,
„Ūkininko patarėjas“
Lietuviai vis dar tiki stebuklinėmis pasakomis – kad nuo lėtinės varginančios ligos galima pagyti be jokių pastangų, tereikia rasti tą vienintelį gydymo būdą… Tokio išsigelbėjimo interneto platybėse ir pokalbiuose su pažįstamais karštligiškai ieško priklausomybės ligų pinklėse atsidūrusiųjų artimieji bei patys sergantys asmenys. Ir randa seną gerą būdą – terapiją ilgai veikiančiais vaistais. Kaip tvirtina tos paslaugos teikėjai, terapija gali būti veiksminga (nelygu, už kokią pinigų sumą pasirinksi) nuo pusmečio iki trejų metų. Kai kurios savivaldybės net randa galimybių „torpedinę“ terapiją kompensuoti iš savo biudžeto. Vis dėlto ar tai ne placebas, jeigu medikai tokios terapijos kategoriškai nepripažįsta?
Mokamų paslaugų sąraše
Ši terapija lyg ir oficiali, bet Valstybinės ligonių kasos nekompensuojama. Tačiau jei sutinki mokėti iš savo kišenės – labai prašom.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašas tvirtinamas nuo 1996 m. Taip tuomečio ministro Antano Vinkaus parašu patvirtiname sąraše atsirado ir prieštaringai vertinama antialkoholio terapija ilgai veikiančiais vaistais „Torpedo“.
Pirmasis sąrašas, sudarytas remiantis Vyriausybės nutarimu, dabar negalioja. Vėlesni tokie mokamų paslaugų sąrašai paremti Sveikatos sistemos įstatymo nuostatomis. Sąrašas ir paslaugų kainos ne kartą peržiūrėtos.
Mokamų paslaugų pasiūloje asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, terapija ilgai veikiančiais vaistais išliko nepajudinama. „Torpedo“ terapija įkainota nuo 16,35 Eur (pusmečiui) iki 50,06 Eur (trejiems metams).
Biudžetinės gydymo įstaigos naudojasi proga papildyti savo kasą. Kaina indeksuojama, taigi yra šiek tiek didesnė už rekomendacinę. Faktiškai tenka sumokėti kur kas brangiau – už visą paslaugų kompleksą.
Daugeliui priklausomų asmenų aktualu, kad paslaugą galima gauti anonimiškai. Jai tenka pasiruošti, tam tikrą laiką (bent dešimtadienį) nevartoti svaigiųjų gėrimų.
Tokia paslauga teikiama priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centruose, kai kuriose poliklinikose, ligoninėse… Antai Ukmergės ligoninėje ši terapija taikoma lygiai metus. Drauge su gydytojo psichiatro konsultacija už paslaugą (pusmečiui) apdraustam pacientui išrašoma 49,59 Eur sąskaita.
Tokio vaisto nėra
„Informuojame, kad Bendrijos bei Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registruose vaistinio preparato pavadinimu „Torpedo“ nėra registruota“, – redakcijai patvirtino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė.
Gydytojų psichiatrų bendruomenė neslepia, kad toks preparatas apskritai neegzistuoja. Tai sąlyginis medikamentinio kodavimo pavadinimas.
Medikamentiniam kodavimui gali būti panaudota kurio nors vitamino ar kitokio placebo injekcija. Svarbiausia, kad pacientas besąlygiškai tikėtų terapijos veiksmingumu.
Gydymo įstaiga privalo turėti vadovo patvirtintą metodo aprašą. Deja, visuomenei tokie vidiniai dokumentai yra neprieinami. Skelbiamos tik mokamos paslaugos ir jų įkainiai. Apie detales galima tik spėlioti.
Nevienareikšmiškai gydymo metodą tariamai ilgai veikiančiais vaistais „Torpedo“ vertina Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK), kuri vienija Pasaulio sveikatos organizacijos biurą Lietuvoje, Sveikatos tyrimų institutą, Jaunųjų gydytojų asociaciją ir dar daugiau nei 30 kitų narių.
Paragino laikytis įstatymų
„Gydymo metodas „Terapija ilgai veikiančiais vaistais Torpedo“ nėra aprobuotas Lietuvoje, vaistinis preparatas tokiu pavadinimu nėra registruotas nei Lietuvos Respublikoje, nei Europos Sąjungoje, stokojama standartizuoto procedūros ir preparato sudėties aprašo. Lietuvos Respublikoje gydymui naudoti neregistruotus medikamentus yra draudžiama, tai neatitinka mokslo ir etikos reikalavimų. Esant tokiai padėčiai gydytojas skirdamas tokį gydymą negali tinkamai informuoti paciento, kyla žalos atlyginimo ir kitų teisinių pasekmių grėsmė sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems specialistams ir įstaigoms“, – dar praėjusiais metais NTAKK kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, ragindama ją laikytis galiojančių įstatymų, Nacionalinėje sveikatos priežiūros sistemoje netaikyti procedūrų bei neskirti vaistų, kurių veiksmingumas nėra patvirtintas klinikiniais tyrimais, neatliktos būtinos registracijos ir akreditacijos procedūros.
Tais atvejais, kai ryžtamasi leisti taikyti mokslo įrodymais nepagrįstus gydymo metodus, jų saugumą turėtų įvertinti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, o vaistinis preparatas turėtų būti įregistruotas įstatymų numatyta tvarka.
Šį pavasarį NTAKK dar kartą atkreipė SAM dėmesį į metų metus nesprendžiamą problemą.
Psichiatro specializaciją turinčio ministro Aurelijaus Verygos vadovaujama ministerija NTAKK pastabų šįkart nepraleido pro ausis. Pripažino, kad pastabos yra pagrįstos, ir patikino: paslaugų sąrašas bus peržiūrėtas.
Abejotinai terapijai, kuri gydymo įstaigoms leidžia pelnytis iš priklausomų žmonių ir jų šeimų kišenės, ateis galas.
Būdinga posovietinei erdvei
Medikamentinis kodavimas „torpedomis“ – tai posovietinės erdvės fenomenas.
Metodas yra pagrįstas paciento baime. Priklausomam asmeniui įteigiama, jog jeigu jis pavartos draudžiamos medžiagos, nuo kurios yra koduojamas, gali ištikti mirtis.
Priklausomybės nuo alkoholio gydymo praktiką taikant hipnotinę įtaigą ištobulino Rusijos ir Ukrainos gydytojas psichiatras, narkologas Aleksandras Dovženka (1919–1995). 1984 m. jis savo metodą patentavo. Metodas buvo aprobuotas Sovietų Sąjungos SAM bei Ukrainos SAM. Pripažintam psichiatrui suteiktas Sovietų Sąjungos liaudies gydytojo vardas, Ukrainos nusipelniusio gydytojo vardas.
Kaip teigiama patente, tai lėtinio alkoholizmo gydymo būdas sukuriant neigiamą sąlyginį refleksą alkoholiui. Siekiant sutrumpinti gydymo laiką ir išvengti organizmo intoksikacijos, praėjus 2–2,5 val. po to, kai sukuriamas neigiamas sąlyginis refleksas, ligoniui 2–5 sek. mechaniškai spaudžiant Valė taškus (tai specifiniai skausmingi biologiškai aktyvūs taškai) sudirginamas klajoklis ir trišakis nervai, paskui gerklė ir burnos ertmė sudrėkinami chloretilu (anestezijai naudota medžiaga).
Dovženkos metodo šalininkų pakanka ir šiandien, ypač Rusijoje, Ukrainoje. Tiesa, tikinčiųjų juo medikų bendruomenėje – mažuma.
Prieštarauja pasaulinei praktikai
Rusijoje ir kai kuriose buvusiose sovietinėse šalyse taikomas metodas prieštarauja pasaulinei priklausomybės ligų gydymo praktikai. Kai kurie Rusijos mokslininkai tiesiai šviesiai „Torpedo“ tipo medikamentinį kodavimą vadina šarlatanizmu, pseudomoksliniu metodu.
Vakarų Europos šalyse daugelį metų sėkmingai taikomi gydymo ir reabilitacijos būdai posovietinę erdvę pasiekė tik žlugus sovietiniam režimui. Tačiau pažangius metodus iki šiol neretai blokuoja abejotinos terapijos iš praeities.
Kaip priklausomybė nuo alkoholio gydoma posovietinėje erdvėje, daugelį metų tiria Čikagos universiteto mokslininkas doc. Eugenijus Reichelis (Eugene Raikhel). Nagrinėjama tema jis yra paskelbęs ne vieną straipsnį, taip pat ir Rusijos specializuotuose medicinos leidiniuose. Pernai JAV išleista mokslininko knyga.
Mokslininkas pasidalijo įžvalgomis, jog medikamentinis kodavimas Sovietų Sąjungoje atsirado dėl ten susiklosčiusių ypatingų gydytojo ir paciento santykių, jų hierarchijos. Viena vertus, gydytojų darbas buvo menkai vertinamas, atlyginimas prilygintas darbininkų atlyginimams, tačiau už gydymo įstaigos sienų gydytojo autoritetas buvo neginčijamas, paciento teisėms vietos neliko. Kita vertus, psichiatrija ir narkologija buvo labiau nei kitos medicinos specializacijos priklausomos nuo partinės valstybės, čia prievartos priemonės pacientams buvo įprastos.
Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį priklausomybių gydymas prisitaikė prie rinkos ekonomikos sąlygų, buvo komercializuotas. Ši transformacija tiesiogiai susijusi su palikimu tokių gydymo metodų, kaip medikamentinis kodavimas.
Tokie metodai pažeidžia gydymo etiką ir paciento teises, nes jis yra bauginamas, jam nesuteikiama tinkama informacija apie būklę ir moksliškai pagrįstus gydymo metodus.
Savivaldybės švaisto lėšas
„Tai neveiksminga, neetiška, o žiūrint įstatymo raidės – ir nelegalu“, – apie paradoksalią situaciją, kai valstybės mastu taikoma nepripažinta terapija, kurios veikimo medikai pacientams negali paaiškinti, kalba NTAKK prezidentė Nijolė Goštautaitė-Midttun.
Dar keisčiau, kad šią situaciją palaiko nemažai savivaldybių, savo lėšomis siųsdamos priklausomus asmenis tokiais metodais „gydytis“. Tai atskleidžia liūdną tiesą: apie priklausomybių gydymą dar labai trūksta žinių.
N. Goštautaitė-Midttun tvirtina, kad savivaldybės turėtų planuoti ir įgyvendinti ilgalaikes, kompleksines pagalbos priemones, domėtis, ar jos pagrįstos mokslo įrodymais. Neužtenka sudaryti sutartis su priklausomybės ligų centrais.
Priklausomiems asmenims yra būtina socialinė, psichologinė reabilitacija. Šios paslaugos apmokamos biudžeto lėšomis ir teikiamos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėse, kurių sąrašą ir informaciją apie laisvas vietas galima rasti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) interneto svetainėje. Savivaldybių tarybų iniciatyva vietoje gali būti įgyvendinamas vienas efektyviausių modelių – „Minesotos“ programa, skatinami steigtis anoniminių alkoholikų klubai, teikiama pagalba artimiesiems.
Ne mažiau svarbu yra mažinti alkoholio prieinamumą. Savivaldos vaidmuo čia itin svarbus. Tačiau, kaip rodo gyvenimas, į šią sritį dažnai žvelgiama pro pirštus.
Pasigenda principingo požiūrio
Nuo 2012 m. NTAKD atlieka savivaldybių apklausas, kurios patvirtina, jog šios nepakankamai naudojasi suteiktomis galiomis alkoholio ir tabako kontrolės srityje.
Vietos valdžia turi teisę drausti prekybą alkoholiu per masinius renginius ir tam tikru atstumu nuo ugdymo įstaigų (taip pat laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros įstaigų, maldos namų), riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, esant teisės aktų pažeidimų (svaigalai parduodami nepilnamečiams asmenims, nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims) ar reaguojant į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonę – panaikinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar jos nepratęsti.
Per metus neišduotų ar panaikintų licencijų skaičius savivaldybėse siekia vos 3–4 (2014–2015 m.).
Prekybos laiko apribojimai yra populiaresnė priemonė, 2012–2014 m. buvo taikoma vidutiniškai 17 savivaldybių, tačiau 2015m. – vos keturiose. Prastus rodiklius NTAKD aiškina gyventojų ir visuomeninių organizacijų nežinojimu, kad šiuo klausimu galima kreiptis į savivaldybes, žemu pilietiniu visuomenės aktyvumu, taip pat tuo, kad kai kurios savivaldybės į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų panašaus pobūdžio prašymus žvelgia pro pirštus.
Dažniau savivaldybių tarybos nustato atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo ugdymo ir kitų jautrių įstaigų. 2012 m. tokius atstumus numatė pusė visų savivaldybių, o 2015 m. – jau trys ketvirtadaliai. Draudimas įvairuoja nuo 5 iki 200 metrų, dažniausiai nustatomas 20 ar 50 m atstumas.
Ūgtelėjo ir savivaldybių skaičius, kuriose per oficialias šventes ir masinius renginius draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais. 2015 m. Lietuvoje buvo 14 tokių savivaldybių (2012 m. tik 4, 2013 m. – 6). Ekspertai pabrėžia, jog šis draudimas apskritai nesumažina suvartojamo alkoholio, jis išreiškia vietos valdžios požiūrį į alkoholio vartojimą, yra siekiamo elgesio skatinimo forma. Be to, prisideda prie didesnio renginių saugumo.
Vos vienoje kitoje savivaldybėje užfiksuojama išorinės alkoholio reklamos pažeidimų. Daugiau nei trečdalis savivaldybių tokį pasyvumą aiškina nepakankamais žmogiškaisiais ištekliais.
NTAKD konstatuoja, kad savivaldybės daugelį joms patikėtų kontrolės priemonių vykdo tik iš dalies. Principingesnis požiūris padėtų mažinti sveikatos ir socialines problemas, kylančias dėl svaigalų vartojimo, prisidėtų prie didesnio gyventojų darbingumo, saugumo keliuose bei smurto artimoje aplinkoje sumažėjimo, galiausiai mažintų ir valstybės išlaidas.