Kreipimasis į Seimo narius dėl grėsmių ekonomiką gaivinant narkotikais

Seimo Kaimo reikalų komiteto parengtas LR Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–3195 (2) (toliau – Įstatymo projektas), kurį svarstymo etape palaikė bent po vieną visų LR Seimo frakcijų narį, sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje gaminti narkotikus. Jeigu bus priimtas, šis  Įstatymo projektas ekonominės krizės akivaizdoje padidins rizikas, susijusias su organizuotu nusikalstamumu, nacionaliniu saugumu, visuomenės sveikata ir sveikatos priežiūros kaštais. Raginame LR Seimo narius nepalaikyti pateikto Įstatymo projekto.

Siūlomų Įstatymo pataisų esmė – tai galimybė susimokėti rinkliavą ir nusipirkus valstybės leidimą gaminti neribotą kiekį neribojamos koncentracijos narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (toliau – THC), pavadinus ją „tarpiniu produktu“. Šis Įstatymo projektas prieštarauja tarptautinėms narkotikų kontrolės konvencijoms, Lietuvos Respublikos įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įstatymo projektas įteisina konkretaus narkotiko gamybą dideliu mastu, kuri pristatoma kaip ekonomikos gaivinimo priemonė. Cisterna su THC leidimą turinčioje gamykloje bus legali, o pacientui naudojančiam kanapių aliejų, kuriame THC koncentracija didesnė nei 0,2 proc., ir toliau grės kalėjimas.  

Pristatant Įstatymo projektą nurodyta, kad šių pataisų reikia tam, kad šalyje būtų sudarytos sąlygos perdirbti pluoštines kanapes kuriant vaistus ir sveikatinimo priemones. Tai netiesa. Produktų, kurie gali veikti žmonių sveikatos būklę, gamybą ir prekybą reglamentuoja kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Pavyzdžiui, 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisos leidžiančios registruoti ir įsigyti vaistus su kanapėmis, išplėtusios galimybes vykdyti mokslinius tyrimus, kurti ir gaminti preparatus su kanapėmis. Per beveik dvejus metus nuo šių pataisų priėmimo Lietuvoje nepradėtas nei vienas klinikinis tyrimas, o pasaulyje nebuvo užregistruotas nei vienas naujas preparatas su kanapių dalimis.

Dar įstatymo projekto autoriai minėjo, kad pataisos skirtos aliejinių produktų su kanabidioliu gamybos įteisinimui. Tai netiesa. Kanabidiolis (CBD) apskritai neminimas Įstatymo projekte. Tuo tarpu 2019 m. Europos Komisija paskelbė, kad pluoštinės kanapės, ekstraktai ir iš jų gauti produktai, kurių sudėtyje yra kanabinoidų – tetrahidrokanabinolio (THC), kanabidiolio (CBD) – priskiriami naujam maistui (angl. Novel food). ES Reglamentas 2015/2283 dėl naujojo maisto Lietuvos Respublikoje yra privalomas, o nacionalinis Pluoštinių kanapių įstatymas nereglamentuoja žmonėms ir gyvūnams vartoti skirtų maisto produktų gamybos ir saugos.

Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. pradėjus įgyvendinti ES Reglamentą 2015/2283 dėl naujųjų maisto produktų, daugelyje ES šalių narių imamasi griežtesnių sankcijų prieš neregistruotų maisto produktų su CBD gamintojus. Vokietijoje produktai su CBD draudžiami, jeigu jie neregistruoti kaip vaistai arba naujas maistas, o Švedijoje produktai, kuriuose yra nedidelis kiekis THC, kartu su CBD vertinami kaip narkotikai. Jungtinės Karalystės (JK) Maisto standartų agentūra (FSA) 2020 kovo mėnesį nurodė, kad JK rinkoje nėra nei vieno FSA autorizuoto CBD ekstrakto arba izoliato produkto bei nustatė terminą ir sąlygas produktams perregistruoti, kitaip prekyba jais bus nutraukta. Pasaulyje stiprėja susirūpinimas dėl CBD saugumo žmonėms. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) 2019 m. gruodžio mėn. įspėjo 15 JAV maisto papildų gamintojų dėl jų produktų saugumo, atnaujino įspėjimus apie galimą CBD žalą sveikatai. FDA įspėja, kad vartojant CBD gali atsirasti kepenų pažeidimai, sumažėti vyrų vaisingumas, atsirasti nepalankios sąveikos su kitais vaistais ir alkoholiu. Tai reiškia, kad kitos šalys nuo šių produktų stengiasi apsisaugoti, ši rinka reglamentuojama vis griežčiau, dėl ko mažėja šių produktų eksporto galimybės, o mūsų šalies rinka yra labai maža.

Norint tinkamai įgyvendinti įstatymą labai padidėja administracinė našta dėl būtinybės tikrinti importuojamų kanapių produktų, kanapių žaliavos laukuose, tarpinių produktų bei galutinių gaminių sudėtį dėl narkotinių medžiagų, prireiks naujų institucinių kompetencijų vertinant labai skirtingų gaminių gamybos procesus, užtikrinant tarpinių produktų panaudojimo ir apskaitos stebėseną ir priežiūrą. Šiuo metu šalyje tai atlikti nėra nei infrastruktūros, nei žmogiškųjų išteklių. Valstybė nėra pajėgi užtikrinti, kad pagaminti tarpiniai produktai nepateks į nelegalią narkotikų rinką arba  Lietuvos jaunimui ir vaikams.     

Tuo metu kai Europos Sąjungos ir pasaulio šalys stiprina žmonėms skirtų produktų saugą, Lietuva rizikuoja judėti priešinga kryptimi. Apie tai, kad pagunda didelė, liudija ir LR Seimo nario Petro Čimbaro tvirtinimas, kad vietoj miškų geriau šalį apsodinti pluoštinėmis kanapėmis, nes jos geriau absorbuoja anglies dvideginį. Sengirės juk nesukuria apčiuopiamos ekonominės vertės. Sveikata ir žmonių saugumas turėtų būti svarbesnis argumentas nei nedidelės grupės žmonių siekis pasipelnyti legalizavus narkotikų gamybą.