Atrodo, kad Lietuvoje tokie praradimai kaip gyvybė nelaikomi itin dideliais nuostoliais.
Vertinant įvykstančių nelaimingų atsitikimų statistiką, jau daugelį metų nesaugiausių ekonominių veiklų sąraše pirmauja statyba, transportas, apdirbamoji pramonė, žemės ūkis, miškininkystė.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, pavojingiausiais laikytini statybos (šiais metais įvyko 6 mirtini ir 17 sunkių nelaimingų atsitikimų), sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo (šiemet – 5 mirtini ir 18 sunkių), techninių priemonių, įrenginių, tarp jų automobilių, remonto, aptarnavimo (5 mirtini ir 10 sunkių) darbai.
Nemažai nelaimių įvyksta žemės ūkyje. Per 7 šių metų mėnesius mirtinai sužeistas 1 darbuotojas, 1 darbuotojas – sunkiai.
Pernai žuvo 4 žemės ūkio darbuotojai, 11 sunkiai sužaloti.
Pasak VDI Komunikacijos skyriaus vedėjos Gabrielės Banaitytės, nelaimingus atsitikimus darbe dažniausiai lemia netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir jų vykdymas, netinkamai įrengta darbo vieta, nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė.
Neretai saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ignoruoja patys darbininkai. VDI duomenimis, šiais metais, būdami neblaivūs, darbe žuvo 3 (14 proc. visų žuvusiųjų darbe) ir sunkiai sužaloti 7 (10 proc. visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe) darbuotojai, rašoma dienraštyje.
Palyginti su praėjusiais metais, nelaimingų atsitikimų esant neblaiviems padaugėjo. Kiek darbininkų, būdami apsvaigę nuo alkoholio, susižalojo, tikslios statistikos nėra.
Praėjusiais metais iš 8 darbe neblaivių žuvusių asmenų 4 buvo statybininkai, iš 10 sunkių sužalojimų patyrusių darbininkų statybose neblaivūs dirbo 7.
Beveik visi sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko neblaiviems darbuotojams nukritus iš aukštai, pavyzdžiui, nuo pastolių. Jų kraujyje buvo nustatyta nuo 0,45 iki 3,55 promilės etilo alkoholio.
