2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) pataisa, draudžianti alkoholio reklamą ir tiksliai apibrėžianti, kas nėra laikoma reklama. Reklamos draudimo reikalavimų laikymąsi kaip ir iki šiol kontroliuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD). Netrukus po AKĮ pataisos įsigaliojimo, žiniasklaidoje paskelbta, kad įvežamų į šalį užsienio kalba leidžiamų periodinių leidinių didžiausi importuotojai per 6 mėn. nepasirengė draudimui, nekeitė įprasto verslo modelio ir sugalvojo vienintelį būdą kaip laikytis įstatymo – tai išplėšyti arba užklijuoti įvežamų leidinių su alkoholinių gėrimų reklamomis puslapius. Žiniasklaida ir politikai audringai sureagavo į tokią praktiką, pasinaudodami proga sukritikuoti ne tik įsigaliojusią įstatymo pataisą, bet ir jos sumanytojus, įstatymo priežiūros vykdytojus. Be to, buvo pateikti siūlymai įstatymą keisti, papildyti jį išimtimis, kaip tai daroma LR Tabako kontrolės įstatyme.
Nuoseklus reklamos draudimas – tai viena iš trijų ekonomiškai veiksmingiausių mokslo įrodymais pagrįstų alkoholio vartojimo mažinimo priemonių, kurias rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija šalims, norinčioms sumažinti alkoholio keliamą žalą gyventojų sveikatai ir saugumui. Sėkmingas alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimas mūsų šalyje galėtų tapti geros praktikos pavyzdžiu kitoms valstybėms, todėl priimant šias priemones Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė sulaukė stipraus palaikymo ne tik iš nacionalinių, bet ir išreikšmingų tarptautinių organizacijų veikiančių visuomenės sveikatos srityje – EUROCARE, NordAN, EUCAM, APYN.
Svarbu pastebėti, kad teorinis ir praktinis alkoholio reklamos kiekis, pasiekiantis vartotojus per užsienio leidinius, yra itin mažas. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK), remiantis bendradrabiavimos sutartimi su NTAKD, pagal užklausimą gavo informacijos, kad nuo 2017 m. gruodžio mėn. užsienio leidinių užsienio kalba, kuriuose pastebėta alkoholio reklama, paskutinių parduotų egzempliorių skaičius nesiekia 1300 vnt. Tarp leidinių užsienio kalba, kuriais prekiaujama Lietuvoje iš 59104 egzempliorių, tik 2004 vienetuose rasta alkoholio reklama (3,4 proc.). Taigi alkoholio reklama spausdinama labai nedideliame skaičiuje į Lietuvą įvežamų užsienio žurnalų, be to ne visuose jų numeriuose. Taigi ši reklama sudaro itin mažą visos reklamos šiuose leidiniuose dalį. Informacija apie planuojamas spausdinti reklamas importuotojams nesunkiai prieinama iš užsienio leidėjų. Pavyzdžiui, žurnalo „National Geographic“ leidėjai geranoriškai informavo, kad ateinančiuose keliuose 2018 m. numeriuose alkoholio reklamos nebus, todėl leidiniai visiškai atitiks naujos redakcijos AKĮ reikalavimus. Tiksliai žinant kokiuose įvežamuose leidiniuose kiek reklamų gali būti neturėtų kilti sunkumų ieškant geriausio sprendimo, kaip atitikti minėto įstatymo reikalavimus.
Siūlymą keisti įstatymą dėl pavienių žurnalų parduodamų nedaugelyje spaudos platinimo prekybos vietų vertiname kaip neproporcingą priemonę ir netinkamą valstybės išteklių naudojimą. Baudžiamojoje teisėje yra mažareikšmiškumo sąvoka, kuri apibrėžia, kad „nėra nusikaltimas toks veikimas ar neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas ”. Nors reklamos pažeidimams netaikomos baudžiamojo kodekso nuostatos, tačiau šis teisinis principas paaiškina, kad atsitiktiniai, nesistemingi reklamos įstatymo pažeidimai, apie kuriuos laiku informuojama NTAKD, nesukelia pavojaus visuomenės sveikatai ir nebūtinai turi būti baudžiami neproporcingai sukeliamai rizikai ir žalai.
Atkreipiame dėmesį, kad įstatymai, reglamentuojantys sudėtingus reiškinius, nepajėgia numatyti ir apibrėžti visų įmanomų išimčių, kurios gali keistis laikui bėgant, todėl labai svarbus yra kontroliuojančios institucijos ir teismų vaidmuo. NTAKD kaip kontroliuojanti institucija ir teismai turi pakankamai ekspertinių kompetencijų, kad įvertintų, ar konkretaus įstatymo pažeidimo persekiojimas atitinka įstatymo tikslus. Verslas visada turės interesų, kurių mėgins pasiekti nepaisydami asmeniui ir visuomenei keliamos žalos, o valstybės pareiga apsaugoti tuos, kurie nepajėgia apsisaugoti patys ir daugiausiai resursų ir pastangų skirti ten, kur problema ir žalingas poveikis didžiausi. Taip pat yra pareiga valstybės išteklius naudoti protingai ir taupiai – jeigu pažeidimų persekiojimo kaštai viršija bet kokį galimą pasiekti rezultatą.
NTAKK yra The European Centre for Monitoring Alcohol Marketing (EUCAM) narė. Pasinaudodami šios tarptautinės organizacijos narių tinklu, 2018 m. sausio mėn. neformaliai apklausėme Norvegijos, Prancūzijos, Islandijos, Švedijos ekspertus, kurie nurodė, kad šalys, kuriose reklamos draudimas galioja seniai – nepatiria jokių išskirtinių problemų susijusių su alkoholio reklama užsienio leidiniuose. Švedijos ekspertai nurodė, kad dėl mažo bendro užsienio leidinių užsienio kalba skaičiaus – tai atskirai nereglamentuojama, nes nekelia rizikos visuomenės sveikatos požiūriu. Islandijoje ir Norvegijoje numatytos išimtys įstatyme. Pavyzdžiui, Islandijos įstatymo išimtis formuluojama taip: „Alkoholio reklamos draudimas netaikomas komercinei informacijai užsienio kalba užsienio leidinyje įvežamame į šalį iš kitur, jeigu alkoholio reklama – nėra pagrindinis leidinio tikslas“. Prancūzijos ekspertas nurodė, kad kartais leidiniai užsienio kalba dėl alkoholio reklamos ribojimų pažeidimų nubaudžiami, ypač dėl netiesioginės alkoholinių gėrimų reklamos. Taip pat pabrėžė, kad 1991 m. priimtas psichoaktyviųjų medžiagų kontrolei skirtas Loi Evin įstatymas vertinamas nevienareikšmiškai, nes buvo nuolatos silpninamas įvairiomis išimtimis, ir šiuo metu įstatymo veikimas nėra optimalus.
AKĮ tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Reklamos žalingas poveikis labiausiai sietinas su tuo, kad esant dideliam reklamos kiekiui, kurį patiria nepilnamečiai ir jauni žmonės, jie alkoholį pradeda vartoti anksčiau, išgeria daugiau ir patiria daugiau su alkoholio vartojimu susijusios žalos. Reklamos draudimo poveikis kaip tik ir padeda mažinti nepilnamečių patiriamą ir ilgalaikę žalą visuomenės sveikatai bei turi įtakos bendram alkoholio vartojimo mažėjimui.
Visuomenės sveikatos požiūriu ir siekiant AKĮ paskirtyje nurodytų tikslų, neturėtume skubotai keisti šiuo metu gerai suformuluotos veikiančios AKĮ nuostatos, nes alkoholio reklama užsienio leidiniuose užsienio kalba – itin mažos apimties ir galimai trumpalaikė. Alkoholio reklamos kiekis leidiniuose mažėja nuolatos, daug solidžių užsienio kalba leidinių jau seniai atsisakė alkoholio reklamos. Lietuvos rinkai skirti ir vietos leidėjų leidiniai sąžiningai ir laiku įvykdė įstatymo reikalavimus. Šį skandalą NTAKK vertina kaip su alkoholio pramone susijusio verslo pastangas diskredituoti veiksmingas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, taikant groteskiškas ir neproporcingas priemones.
NTAKK nuomone, AKĮ išimčių kūrimas pažeistų vidinę įstatymo logiką, trukdytų siekti įstatymo paskirtyje nurodytų tikslų, silpnintų įstatymo įgyvendinimą, didintų bylinėjimosi riziką, administracinę įstatymo įgyvendinimo naštą, galimai pažeistų ir Lietuvos Respublikos verslo subjektų teises sąžiningai konkuruoti. Šiuo metu įstatyme numatytos ne reklamos draudimo išimtys, bet tiksliai išvardinami vaizdai ir reiškiniai, kurie nebus laikomi reklama, taip pat atsižvelgiama į prekių ženklų atvaizdų demonstravimo nereguliarumą, atsitiktinumą, tai, kad jie šalutiniai, palyginus su pagrindine pateikiama informacija.
EUCAM ir NTAKK ekspertų rekomendacija-konsensusas – siūlyti nekeisti dabartinių AKĮ nuostatų, o sprendimus dėl reklamos draudimo pažeidimų palikti kontroliuojančiai institucijai – NTAKD – ir teismams. NTAKK taip pat siūlo įvertinti galimybę keisti NTAKD įgaliojimus apibrėžiančias įstatymo nuostatas, numatant galimybę ūkio subjektą atleisti nuo pažeidimo esant lengvinančioms aplinkybėms, nereguliarumui ir mažareikšmiškumui, o ne skubėti papildyti įstatymą teisinių problemų galimai sukursiančiomis išimtimis. NTAKD kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymas bei NTAKD nuostatai, tvirtinami LR Vyriausybės
